Viskas apie triušius - Virusinės ligos

 

  • Virusinės ligos

Miksomatozė
Miksomatozės virusas pirmą kartą buvo išskirtas iš apkrėsto laboratorinio triušio Pietų Amerikoje. Vėliau buvo nustatyta, kad virusas yra plačiai paplitęs kaip natūrali infekcija laukiniuose triušiuose. Laukiniams triušiams sukelia tik nedidelius auglius, kurie regresuoja po kelių savaičių. Liga yra pražūtinga tik labai jauniems triušiams. Ši liga gali visiškai sunaikinti konkrečios rūšies triušių populiaciją. Ši liga dar vadinama “uodų liga”, kadangi ją perneša uodai. Taip pat miksomatozė gali būti vadinama “didžiagalve liga”, dėl edemos aplink akis, ausis, lūpas, nosį ankstyvoje infekcijos stadijoje. Klinikiniams požymiams priskiriamas akių blizgesys su pūlingom išskyrom ir padidėjusi kūno temperatūra.Ausų edema sukelia jų nusvyrimą. Kai liga progresuoja, atsiranda galvos ir išorinių lytinių organų, anuso edema ir atsiranda išskyros iš nosies. Mirštama po 10-12 dienų. Tie kurie išgyvena, atsiranda plačiai išplitę po visą kūną geliniai poodiniai augliai įskaitant ir akies vokus. Kartais esant ūmiai miksomatozei triušiai miršta per 24-48 valandas. Vieninteliai klinikiniai požymiai yra lengvas paraudimas akių gleivinėje ir padidėjusi kūno temperatūra. Triušiai gaištantys nuo miksomatozės neturi ypatingai žymių vizualinių pakitimų, pagal kuriuos galima būtų nustatyti infekciją. Dažniausiai būna plaučių kongestija ir sukiėtėjimas, tamsiai raudona, minkšta, padidėjusi blužnis.
Prapjovus - poodinis darinys yra baltos spalvos, gelinis, blizgus. Paspaudus išsiskira skystis. Norint nustatyti miksomatozę,  reikia atlikti mikroskopinius audinio tyrimus. Virusas perduodamas per tiesioginį kontaktą ar įgeliant uodui, įkandant blusai. Kontrolė vykdoma, naikinant sergančius gyvūnus, taip pat mažinant uodų populiaciją sausinant vandens plotus ar naudojant purškimą triušių auginimo plote. Tinklelio panaudojimas triušių laikymo zonoje pakankamai efektyvus sprendimas, tačiau daug kainuojantis.  Antibiotikai neveiksmingi gydant šią ligą. Europoje yra naudojama vakcinacija, norint apsisaugoti nuo šios ligos.

Triušių raupai
Ši liga pasireiškia retai. Kiekvienu atveju pasireiškia limfadenitas, mazgeliai ant gleivinių ir sėklidžių uždegimas. Mirtingumas (kuris gali pasiekti 75%) yra didelis tarp jaunų triušių.

Fibroma
Triušių fibromos virusas buvo išskirtas iš mazgelių tarp odos iš laukinio baltauodegio triušio. Šios virusinės fibromos buvo perduotos naminiams triušiams. Kažkada buvo tikėta, kad fibromos virusu gali užsikrėsti tik laukiniai baltauodegiai triušiai. Tačiau buvo ligos protrūkių ir privačiose triušių fermose. Baltauodegiams triušiams fibromos virusas sukelia nepiktybinius auglius, kurie regresuoja per kelias savaites. Jauniems naminiams triušiams atsiranda poodiniai mazgeliai, kurie vėliau sukietėja. Išoriniai lytiniai organai gali patapti raudoni ir ištinę. Mirtis paplitusi tarp nenujunkytų triušių. Prapjauto mazgelio paviršius yra blizgus ir gali turėti apskritų ruožų. Jauniems triušiams augliai plačiai išplitę po kūną ir dažniausiai suaugę tarpusavyje. Taip pat gali būti įtraukti inkstai, kepenys, žarnynas, kaulų čiulpai.  Ligos pernešėjais gali būti uodai ir kiti vabzdžiai.

Herpės virusas
Triušių herpės virusas egzistuoja kaip lėtinė liga tam tikroms naminių triušių veislėms. Virusas sukelia kvėpavimo takų susirgimus. Taip pat herpės virusas gali sukelti limfinės sistemos vėžį.

Papilomos virusas
Triušių papilomos virusas sukelia išaugų atsiradimą ant odos. Naminiams triušiams buvo atrasta natūraliai atsirandanti papilomatozė. Dažniausiai papiloma vystosi aplink ausis ir akies vokus, ir būna įvairaus dydžio. Ataugos yra gerai keratinizuotos, ir viršutiniai sluoksniai dažnai suskeldėję. Gilesni sluoksniai yra šviesiai rožinės spalvos ir mėsingi. Kai atauga subręsta, ji padidėja ir sukietėja. Šioje stadijoje šias ataugas triušis pats lengvai nusigremžia arba jos nukrinta esant odos trinčiai į tam tikrus daiktus. Tokiu atveju atsiranda atviros kraujuojančios žaizdos, kurios sugyja be komplikacijų. Šis virusas greičiausiai pernešamas vabzdžių (uodų).
Burnos papiloma. Ataugos auga burnoje, ypatingai apatinėje liežuvio dalyje. Šis virusas skiriasi nuo aukščiau aprašyto viruso. Dažniausiai šie augliai regresuoja be jokio ypatingo gydymo.

Virusinės žarnyno ligos
Šiems virusams priklauso rotovirusas, koronavirusas, adenovirusas. Klinikiniai požymiai ir patologija virusinio enterito labai panašūs į aukščiau aprašytas bakterines ligas.

Virusinė hemoraginė liga
Virusinė hemoraginė liga pirmą kartą buvo paskelbta Kinijoje 1984 m. Nuo tada liga pasireiškė daugelyje triušius auginančių Europos šalių, Meksikoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Sergantiems triušiams sutrinka koordinacija, atsiranda konvulsijos ir stipraus skausmo požymiai. Taip pat iš nosies teka išskyros su krauju. Sergančių triušių mirtingumas didelis. Mirusių triušių skrodimas parodė, kad hemoragijos buvo išplitusios po viso kūno organus (plaučius, kepenis, širdį, blužnį). Kepenys buvo labai išbrinkusios ir raudonai rusvos spalvos.

 

Mūsų forumas

forumas

Dalyvaukite mūsų forume, dalinkitės naudinga informacija, sužinokite atsakymus į rūpimus klausimus.

 

Mūsų kontaktai

      • Adresas: Sodų g. 19, Jonava, LT - 55190, Lietuva
      • Tel: +(370) 349 60063
      • Mob.Tel: +(370) 600 34409
      • E-paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
      • Darbo laikas:
      • I-V 9.00-19.30, VI-VII 09.00-17.00