Viskas apie triušius

Triušiai

Fiziologiniai rodikliai:

  • Dekoratyvinis triušiukas gyvena 8-10 metų.
  • Suaugusio kūno svoris 1-8 kg (priklauso nuo veislės ir lyties)
  • Kvėpavimo dažnumas 35-60 k/min.
  • Širdies dažnis 220 k/min.
  • Temperatūra 37-39,4 C.
  • Nėštumas trunka 30 – 33 dienas.
  • Atsiveda 4 – 12 (vidutiniškai 7) jauniklius..
  • Atjunkymas 4 savaičių.
  • 10 dienų amžiaus jaunikliai praregi.
  • Patelės lytiškai subręsta 4 mėnesių, o patinėliai dar vėliau - 5 mėnesių.

 Jaunų triušiukų lytį yra sunku nustatyti ir tam reikalinga praktinė patirtis.  Patinai turi smailą, išsikišantį  lytinių organų atsivėrimą, o patelės – trumpą, plyšio pavidalo atsivėrimą. Suaugusiems patinams lytinė varpa išsikiša švelniai paspaudus kitoje lytinių organų atsivėrimo pusėje ir gali būti matoma mašnelė lateralinėje ir kranialinėse varpos pusėse.
Rujos ciklas – indukcinė ovuliacija. Patelės neturi reguliaraus rujos ciklo, bet gali ilgą laiką rujoti. Jei kergimas neįvyksta, kiaušidžių folikulai sumažėja.  Jei patelė yra prastos kondicijos, pvz dėl laktacijos, šėrimosi ar streso, ruja dažniausiai išnyksta ar sumažėja.

Laikymo sąlygos:
- Narvelis turi būti erdvus, kad į narvelio vidų patektų gryno oro, šviesos.
- Negalima statyti narvelio skersvėjyje, ar kur yra tiesioginių saulės spindulių.
- Narvelio dugną reikia iškloti medžio drožlėmis arba specialiu presuotu kraiku.
- Negalima tiesti laikraščių ar kitų popierių.
- Maitinti specialiu maistu skirtu triušiams, tačiau kas dieną triušis turi gauti ir šieno.
- Duoti vitaminų, mineralų.
- Pastoviai turi turėti ką graužti, pvz: kreidelių, medžių šakelių.
- Vanduo turėtų būti keičiamas kas dieną.
- Galima imti už sprando , negalima imti už ausų ir už pilvuko.
- Triušiukus reikia skeipyti 3 mėn amžiaus.
- Stiklinių indų nedėti, nes gali sudaužyti ir susižeisti.
- Reikia šukuoti ir karpyti nagus.
 
Triušiukas nėra mažas gyvūnas, todėl narvelis turi būti gana didelis ir erdvus. Be to, kuo didesnis narvas, tuo geriau jaučiasi gyvūnas. Narvelio dugną reikia iškloti smulkiomis medžio drožlėmis arba specialiais presuotais kraikais. Į narvelio dugną jokiu būdu negalima tiesti laikraščių ar kitokių popierių, nes triušiukai mėgsta viską graužti ir kramtyti, todėl prisigraužę popieriaus, gali nugaišti. Smulkios medžio drožlės ar specialūs presuoti kraikai gerai sugeria drėgmę ir nekenkia gyvūnėlio sveikatai.
Šie gyvūnai bijo skersvėjų. Patalpoje  temperatūra turėtų būti 18 - 22C. Narvelį reikia plauti kuo dažniau ir reguliariai dezinfekuoti, nes nešvarumai skatina įvairių ligų plitimą. Narvelis turėtų stovėti gerai apšviestoje patalpoje, toliau nuo lango ir skersvėjo. Taip pat negalima narvelio statyti arti oro šildytuvų. Šėryklą ir girdyklą reikia plauti kasdien.

Triušiukas maitinamas du kartus per dieną – ryte ir vakare. Vandenį reikia keisti kiekvieną dieną, o vasarą – du kartus. Jis turėtų būti kambario temperatūros. Šieno triušiukai turėtų gauti pastoviai. Jau 18 gyvenimo dieną jauniklius galima pratinti prie šieno ar sauso maisto. Suaugusį triušį maitinti geriausia sausu specialiu maistu, skirtu triušiams, tai granulės ir grūdai. Vaisiai ir daržovės turi būti prinokę, sausi, sveiki (žalumynai negali būti apdoroti chemikalais arba auginti prie gatvės), švieži, neišvirti, nemarinuoti, nekonservuoti, neatšaldyti ir vėliau neatšildyti (išimtis: bulves išvirti/ pašalinti lapus, kotelius, šaknis ar kitas ataugas). Labai mėgsta graužti vantas, medžio šakeles – beržo, drebulės. Tik negalima duoti vyšnių ar slyvų šakelių. Labai gerai – ąžuolo šakelės, ypač sutrikus žarnyno veiklai. Triušiai mėgsta graužti, nes jų dantys greitai auga, o kai užauga per ilgi, gyvūnams labai sunku ėsti. Todėl narve visą laiką turi būti specialių kreidelių graužimui. Beje, tai ir papildomas kalcio šaltinis.

Triušiai yra tvarkingi gyvūnėliai. Jie įpranta tuštintis vienoje vietoje, ten galima įdėti specialų tualetą, tad keisti aplinką narvelio viduje nepatartina. Labai svarbu jiems patiems leisti pasirūpinti vieta ne tik tualetui, bet ir miegui. Kai pastebėsite, kuriame narvelio kampe triušiukas tuštinasi, būtinai šį kampą palikite tualetui. Toje vietoje negalima satyti namelio, nedėti maisto. Narvelyje tiks ir namelis triušiukui miegoti.

Triušiai būna ilgaplaukiai ir trumpaplaukiai. Ilgaplaukius reikia šukuoti. Triušiams būtina karpyti nagus, nes tai gali trukdyti jiems vaiksčioti (krypsta kojytės ).
Kai gyvunėlis apsipranta, galima jį iš narvelio paleisti pabėgioti, bet palikti be priežiūros  negalima. Jis gali padaryti daug žalos: gali nugraužti elektros laidus ir pan. Triušiams būtina papildomai duoti vitaminų ir mineralų. Minimalus medžiagų poreikis padidėja būtent - šėrimosi periodu, poravimosi metu ir jaunikliams. Rudens, žiemos metu būtina duoti vitaminų ir mineralų, kad užtikrinti gyvūno sveikatą.

Triušiukus maudykite tik tada, kai labai reikia (po pasivaikščiojimo lauke, kai susitepa kojytės, arba kai triušiukas suviduriuoja, jam būtina nuplauti apatinę kūno dalį, kad nesiveistų bakterijos) ir tik su jiems skirtu šampūnu arba švelniu vaikišku šampūnu. O būdamas narvelyje, triušis pats labai švariai išsivalo ir išsikedena savo kailiuką.
Vasarą galima gyvunėlius išsivesti į lauką.

Ką tik gimusių jauniklių negalima liesti ir imti į rankas, nes mama jų gali atsisakyti ir neauginti.


LIGOS

  • Bakterinės ligos

Pastereliozė
Pasterelioze yra vadinamos visos ligos, kurias sukelia Pasteurella multocida. Liga pasireiskia įvairiai, gali būti rinitas, pneumonija, pyometra, orchitas, vidurinės ausies uždegimas, konjunktyvitas, poodinis abscesas ir septicemija.

Rinitas (sloga)
Nosies sinusų gleivinė tampa infekuota įkvepiant šios bakterijos arba tiesioginio kontakto metu su užsikrėtusiu gyvūnu ar per užterštus daiktus. Klinikiniai požymiai pasireiškia nosies neįprastu garsu, šniokštimu, gleivingom ar pūlingom išskyromis iš nosies. Piklausomai nuo to kokio virulentiškumo bakterija ir nuo gyvūno jautrumo, užsitęsus ligai, infekcija gali išplisti ir į apatinius kvėpavimo takus. Jei pažeidžiami tik viršutiniai kvėpavimo takai, pirminiai požymiai yra čiaudulys su išskyromis.
Pasteurella bakterija dažniausiai randama iš pažiūros sveikai atrodantiems triušių nosies sinusuose. Stresas, kilęs dėl ekstremalios teperatūros, didelės drėgmės, aukšto amoniako kiekio aplinkoje (triušidėse), kelionių, nėštumo ir žindymo yra pagrindiniai faktoriai, sukeliantys slogą.
Gydymui naudojami plataus spektro antibiotikai, tokie kaip oxytetraciklinas arba chlortetracyklinas gali sumažinti klinikinius simptomus. Tačiau,  gyvūnai dažniausiai lieka šios bakterijos nešiotojai ir gali užkrėsti jauniklius ir kitus kartu gyvenančius žvėrelius.
Kartais gali būti naudojami fluorochinolonai ir antibiotikų kombinacijos. Penicilinai sukelia mirtiną enterotoksemją. Gydant, svarbu šalinti stresą, kad liga nepasikartotų. Jei triušis gyvena ne vienas, svarbu jį laiku atskirti nuo kitų laikomų triušių.

Pneumonija (plaučių uždegimas)
Iš viršutinių kvėpavimo takų infekcija gali pereiti į plaučius ir sukelti plaučių uždegimą.
Šiuo atveju, triušių mirtingumas sieka apie 25 %, dažniausiai miršta vyresnio amžiaus gyvūnai. Pneumonijos klinikiniai simptomai yra depresija, apsunkintas kvėpavimas,išskyros iš nosies. Kūno temperatūra dažniausiai būna pakilus.
Gydymui taip pat yra naudojami plataus veikimo sprektro antibiotikai.

Piometra (pūlingas gimdos uždegimas)
Piometra vadinama supuliavusi gimda. Gimdos siena dažniausiai išsiplečia ir prisipildo pūliais. Infekuotos patelės negalės atsivesti, todėl yra brokuojami ir dažniausiai skerdžiami (fermose). Patelės užsikrėčia šia bakterija poravimosi metu nuo patinų su lėtine sėklidžių infekcija, arba gali bakterija nukeliauti iš vaginos ar kitų organų.
Jei yra nosies gleivinė infekuota, tuomet dažniausiai infekuota yra ir gimda ta pačia P. multocida bakterija.
Gydymas yra neefektyvus, kartais galima išsaugoti gyvūnui gyvybę atliekant ovariohisterektomiją (kastraciją).

Orchitas (sėklidžių uždegimas)
Orchitas tai sėklidžių uždegimas. Sėklidės padidėja ir dažnai formuojasi abscesai. Gali būti su pūliais. Kartais uždegimas gali apimti lytinės varpos gleivinę ir sukelti taip vadinamą balanopostitą. Lytinės varpos gleivinė parausta, patinsta ir bėga baltas eksudatas (pūliai). Kaip jau buvo minėta, infekcija persiduoda kergimo metu.
Gydant balanopostitą, galima naudoti penicilino ar kitus tinkamus antibiotikų turincius tepalus tiesiai į varpą.

Vidurinės ausies uždegimas
Vidurinės ausies uždegimas - būgnelio ertmės prisipildymas pūliais. Jei procesas apima vidinę ausį, sutrikdoma gyvūno pusiausvyra, galva krypsta į šoną.
Nors Pasteurella mikroorganizmų gydymas yra jautrūs antibiotikams, tačiau šiuo atveju gydymas dažniausiai yra neefektyvus, del infekcijos izoliuotos lokalizacijos.

Poodinis abscesas
Pasteurella ar kitos bakerijos gali sukelti abscesus daugeliuose organuose, bet abscesai yra ypač  aiškiai matomi kai jie pasireiškia poodiniame audinyje. Jie atrodo kaip minkšti patinimai po oda. Gydymas susideda iš absceso atvėrimo ir drenavimo ir antibiotikų skyrimo.

Septicemia (kraujo užkrėtimas)
Ši pastereliozės forma pasireiškia dideliu kraujo užkrėtimu per trumpą laiką ir dažniausiai sukelia greitą triušio mirtį be jokių klinikinių simptomų. Audinių pakitimai – keletas kraujosrūvų širdyje ir perikarde, blužnies patinimas, kongestija viršutiniame virškinimo trakto dalyje.Dėl  klinikinių simptomų trūkumo ir greito ligos progresavimo, nelieka laiko tinkamam gydymui.

Enteritas (plonųjų žarnų uždegimas)
Enteritą gali sukelti net ne vienas sukėlėjas, o keli, pvz bakterijos, pirmuonys ir grybai. Bet koks viduriavimas, kuris nugaišina triušius yra priskirimas šiai grupei. Anksčiau ši grupė buvo vadinama enterito kompleksu, nes pasireikšdavo daug skirtingų simptomų, tačiau juos siejo vienas ryšys, t.y. galutinis sindromo rezultatas – gaišimas. Šiuo metu yra žinomos šios specifinės ligos, kurios yra aprašytos žemiau.

Enterotoksemija
Enterotoksemija tai staigi  diarėja jaunų 4-8 savaičių triušiukų. Triušiukai dažniausiai vieną dieną atrodo normaliai, bet jau po kitos dienos gali nugaišti su klinikiniais požymiais ar be jų. Ši ūminė mirtis ištinka dėl mirtinų toksinų, kuriuos produkuoja Clostridium spiroforme. Jauni triušiukai gaišta per 24-48 val;  retkarčiais suaugę gyvūnai gali užsikrėsti ir jie gali išgyventi ne ilgiau kaip 96 val. Penicilinais gydomi triušiai gali taip pat iššaukti šią ligą.
Skrodimo metu, aptinkami tipiniai pažeidimai, tokie kaip skysčių pripildytas žarnynas, gleivinė su petechinėmis kraujosrūvomis, kurių daugiausiai aptinkama aklojoje žarnoje. C. Spiroforme galima išauginti kraujo agare, tačiau tai yra anaerobinė bakterija ir būtina auginti anaerobinėje aplinkoje. Diagnozė: imamas turinys  iš  žarnyno, centrifuguojamas, daromas tepinėlis, nudažomas ir mikroskopuojamas.
Yra mažai žinoma apie organizmų plitimą, bet yra žinoma, kad tai nėra normali triušių mikrofloros dalis. Dietos tipas yra vienas iš faktorių lemiantis šios ligos pasireiškimą. Daug skaidulų turintis maistas sumažina šios ligos pasireiškimo tikimybę. Šieno ar šiaudų papildymas racione yra labai naudingas. Antibiotikų skyrimas su maistu ar vandeniu laikinai sumažina simptomus, tačiau liga atsinaujina dar kartą jei nepakeičiamas mitybos racionas.

Enteropatija
Ši ne dažna žarnyno liga pasireiškia triušiams bet kokiame amžiuje ir pasireiškia lėtiniu viduriavimu  arba konstipacija (vidurių užkietėjimas). Triušiai su šia liga gyvena nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Jie nieko nevalgo ir sėdi narvelyje susikūprinę ir dėl skausmo griežia dantimis. Kartais jie atrodo išsipūtę, ir dažniausiai susigūžia prie vandens šaltinio.
Šios ligos etiologija nėra žinoma, bet dažniausiai visiems triušimas yra konstipacija. Skrodimo metu aptinkama išmatų sankaupos aklojoje ir galinėj plonųjų žarnų dalyje. Gaubtinėje žarnoje gleivinė drebučių pavidalo ir tai yra pagrindinė enteropatijos diagnozė. Kiti pažeidimai, matomi skrodimo metu yra generalizuota dehidratacija ir didelis kiekis skysčių skrandyje.
Sukiėtėjimai gali būti palpuojami per pilvo sieną jauniems liesiems triušiams, tačiau gydymas nėra labai sėkmingas. Net ir laiku diagnozavus ligą, retai kada pavyksta pagydyti. Kartais gali būti naudinga rehidracija ir elektrolitų atstatymas. Druskos papildymas maiste padidina vandens suvartojimą ir sumažina šios ligos plitimą. Negalima dėti druskos į vandenį ar atskirai druskos ritės į narvą.

Klostridijozė
Šią ligą sukelia Clostridium piliformes. Klinikiniai simptomai matomi ką tik nujunkytiems jaunikliams yra diarėja, apatiškumas, apetito praradimas, dehidratacija ir gaišta  72 val. laikotarpyje. Pažeidimai - edema, hemoragijos ir nekrozė aklosios žarnos gleivinėje, kepenyse ir širdyje. Mikroorganizmai randami ląstelėse šalia nekrotizuotų vietų, ir tipinės bakterijos radimas ląstelės viduje yra pagrindinis diagnostikos būdas. Gyvūnai išgyvenę ūminį ligos pasireiškimą gali išgyventi, tačiau sutrinka jų normalus augimas.
Ši liga plinta tiesioginio kontakto būdu per išmatomis užkrėstą pašarą ir kraiką. Kai kurios streso formos, kaip per didelis skaičius gyvūnų tame pačiame narve ar ekstremali temperatūra yra reikalingi šios ligos pasireiškimui.
Ši liga gali būti gydoma antibiotikais, ir  taikyti prevencines priemones, tokias kaip gera sanitarija, laiku pašalinti išmatas iš narvo.

Listeriozė
Listeria monocytogenes kartais sukelia septicemiją jauniems triušiukams, suaugusiems gali sukelti meningoencefalitą, gimdos uždegimą ir vaisiaus žuvimą vaikingoms patelėms. Jautriausi šiai ligai yra vaikingos patelės ir ką tik gimę jaunikliai. Mikroorganizmai yra nuryjami arba patenka su įkvepiamu oru.
Septicemijos atveju, mirtis ištinka staiga, be jokiu klinikinių simptomų. Daugumai triušių pasireiškia vangumas, silpnumas, išskyros iš nosies ir gali net pasireikšti traukuliai. Atsiranda nervų sistemos sutrikimai, tokie kaip  sutrikusi koordinacija, pusiausvyra ir svyruojanti eisena. Šie reiškiniai išlieka keleta dienų ar savaičių ir pilnai pasveikstama retai. Užsikrėtusioms vaikingoms patelėms vystosi gimdos pūlinis uždegimas, praranda svorį ir gali abortuoti. Dauguma išgyvenusių lieka nevaisingos dėl gimdos pažeidimų ir pyometros.
Geriausi vaistai listeriozei gydyti yra tetraciklinų grupės antibiotikai. Gydant nėščias pateles, antibiotikai netūrėtų sukelti vaisiaus mirties, tačiau patelės gali likti nevaisingos. Efektyviausia prevencine priemone dėl netekčių laikoma staigus atskyrimas sergančių nėščių patelių nuo sveikų.

Salmoneliozė
Salmonella infekcija  naminiams triušiams pasitaiko retai. Salmonella plinta lengvai per užterštas išmatas, ir vienas užkrėstas triušis gali greitai užkrėsti visą koloniją. Triušiai taip pat gali užsikrėsti salmonelėmis ir nuo užkrėstų žmonių.
Triušių salmoneliozę dažniausiai sukelia Salmonella typhimurium ar S. enteritidis, bet S. Pullorum taip pat gali pasitaikyti. Triušiams sukelia septicemiją ir greitą mirtį, taip pat stebima diarėja ir abortai. Didesnis mirtingumas yra jaunų triušiukų ir vaikingų patelių. Bakterija plinta per  kontaminuotas išmatas ir nuo kliniškai sergančių gyvūnų. Infekcija dažniausiai keliauja per burnos ertmę ir pirmi klinikiniai simptomai pasireiškia po 3-6d. Pirmi simptomai yra apatiškumas, pasišiaušęs kailiukas, apetito praradimas ir diarėja. Vėlesni simptomai – padažnėjęs kvėpavimas, gali pakilti kūno temperatūra. Jei liga pasireiškia ūmiai, liga progresuoja labai greitai ir staigiai miršta. Jeigu lėtinė forma, vienintelis pasireiškiantis simptomas yra diarėja.
Dažniausi pastebimi pažeidimai randami skrodimo metu yra kepenyse, blužnyje, žarnų pasaito limfininiuose mazguose, plaučiuose ir žarnyne. Žarnyne matomos hemoragijos ir opos. Kepenys ir blužnis dažniausiai padidėję su mažais nekrozės židinukais. Limfiniai mazgai gali būti suminkštėję, hemoraginiai ir padidėję. Persirgę gyvūnai gali ilgą laiką likti infekcijos platintojais.
Streptomicinas ir kiti antibiotikai gali būti efektyviai naudojami gydant salmoneliozę. Gyvūnai gydomi chlortetraciklinu pasiduoda gydymui, bet gali toliau išskirti mikroorganizmus su išmatomis ilgą laiką po gydymo. Balandžiai, žvirbliai ir graužikai yra salmoneliozės platinimo šaltiniai. Reikia apsaugoti maistą ir kraiką nuo galimų nešiotojų.

Stafilokokozė
Staphylococcus aureus sukelia septicemiją ir abscesus daugeliuose organuose, įskaitant poodinį audinį, plaučius, inkstus, širdį. Šis mikroorganizmas yra ypatingai žinomas kaip pieno liaukos uždegimo sukėlėjas. Krūtinė tampa patinusi, karšta, gali pamėlti, dar vadinama „mėlyna krūtinė“.
Odos pažeidimai jauniems gyvūnams pasireiškia mažais abscesais ir vėliau išauga į kieto sūrio mazgelius. Šie abscesai paprastai randami pilvo apačioje, ant galinių vidinių kojų paviršiaus ir ant apatinio žandikaulio. Maži, balti mazgeliai taip pat gali būti rasti plaučiuose ir širdyje. Stafilokokinė infekcija taip pat gali sukelti bronchopneumoniją. Plaučiai yra sukietėję, su daugybiniais nekroziniais pažeidimais. Bronchuose ir trachėjoje gali būti mukopurulentinio eksudato.
Bakterija patenka į odą per sužeistas, nutrintas vietas gimdymo metu, persiduoda nuo motinos jaunikliui. Stafilokokai gyvena triušių nosies gleivinėje ir jauniklis nuo  mamos užsikrečia aerozoliniu ar kontaktiniu būdu.
Mastitas yra pieno liaukų uždegimas, kurį sukelia bakterijos. Liaukos ir speniai paraudonuoja, patinsta, tampa karšti ir audiniai gali pamėlynuot- pajuoduot. Patelė atsisako žindyti savo jauniklių ir praranda apetitą. Jaunikliai turėtų būti atskirti nuo mamos ir perduoti kitai žindyvei, kad neužsikrėstų. Mastitas taip pat gali atsirasti nuo dantų įbrėžimų arba nepakankamo pieno pašalinimo kai jaunikliai per greitai atjunkomi nuo mamos.
Septiceminės stafilokokozės forma nulemia poūminę jaunų triušiukų mirtį. Mirtis yra staigi, todėl tik keletas pažeidimų prieš tai gali pasireikšti. Retkarčiais, prieš mirtį, odos paviršiuje matosi mažos paviršinės pustulės ar abscesai. Mikroorganizmas dažniausiai perduodamas jauniems triušiukams per motinos pieną iš pieno liaukų, ar gali persiduoti per įbrėžimus ar žaizdas, kuriuose yra S. aureus užkrato.
Stafilokokas yra jautrus keliems antibiotikams, tačiau kai kurie štamai yra atsparūs kai kuriems antibiotikams. Turėtų būti atliekami antibiotikų jautrumo nustatymo testai.

Konjunktyvitas (ašarojančios akys)
Konjunktyvitas tai akių junginės uždegimas,  yra dažnas jaunų triušiukų negalavimas, tačiau kartais suserga ir suaugę triušiai. Tipiniai šios ligos požymiai yra paraudusios, patinusios akys, su dideliu kiekiu eksudatu. Jauniems triušiukams akies vokai  dažniausiai būna užtraukti, gyvūnas būna prisimerkęs. Uždegimas gali išsivystyti tik vienoje arba abiejose akyse. Dažniausios aptinkamos  bakterijos sukeliančios šią ligą yra Staphylococcus aureus ir Pasteurella multocida. Konjunktyvitas yra gydomas atmerkiant akis, išvalant aplinkinius audinius, praplaunant akis steriliu druskos ar boro rūgšties tirpalu ir tepant tepalais ar lašais, kurių sudėtyje yra antibiotikų.
Konjunktyvitas kartais gali būti lėtinė liga, jei užsikemša ašarų latakai, ir ašaros teka per medialinį akies kampą. Ši būklė gali būti palengvinama kelis kartus praplauti ašarų latakus su tirpalais, turinčiais antibiotikų. Šią procedūra geriausiai atlikti anestezuotam gyvūnui, naudojant mažo dydžio kaniulę švelniai įstatant į atidarytą ir vingiuotą ašarų lataką.

Treponematozė
Treponematozę, kitaip dar vadinamą spirochetozė arba triušių sifilis, sukelia Treponema cuniculi. Kitas štamas – T. pallidum sukelia žmonių sifilį.
Serologiniai testai suaugusiems triušiams parodo didelį kiekį antikūnų prieš T. cuniculi nepaisant nustatytų pažeidimų nebuvimo. Mikroorganizmas plinta seksualinio kontakto metu bei vertikaliu būdu iš motinos jaunikliui. Vertikaliu būdu užsikrėtusiems jaunikliams pirmieji simptomai pasireiškia 6-8 savaičių amžiaus.
Treponematozės pažeidimai yra panašūs į traumas, grybines infekcijas ar ektoparazitus. Pirmi ligos simptomai dažniausiai yra mažos pūslelės aplink išorinius lytinius organus. Pažeidimai apima nosį, burną, ausis. Pažeidimai yra nereguliaraus pavidalo, gelsvai-rudi, edemiški, ar sausi ir pleiskanojantys. Kartais randamos šlapiuojančios, susijungusios vezikulės.Veido ir kiti pažeidimai dažniausiai būna antriniai, ir užsikrečia tiesioginio kontakto būdu patys besišvarindami savo išorinius lytinius organus. Visuose pažeidimuose galima aptikti daug sprirochetų tiriant mikroskopu (tamsaus matymo lauke). Taip pat spirochetos randamos regioniniuose limfiniuose mazguose ir jie gali čia išgyventi daug ilgiau nei ant odos paviršiaus. Seni pažeidimai sugyja visiškai be randų, bet pasveikę triušiai yra jautrūs vėlesniai infekcijai.
Spirochetozės plitimą galima užkirsti, tikrinant triušius prieš kergimą ir sergančius atskirti. Mikroorganizmai yra jautrūs arsenui ir penicilinui. Injekcijos duodamos savaitės intervalu, ir turi būti gydomi visi triušiai, nepaisant to ar yra pažeidimų ar nėra. Tačiau penicilinas kai kuriems triušiams gali sukelti mirtiną enterotoksemiją.

Pseudotuberkuliozė
Pseudotuberkuliozė yra nedažna liga. Sukėlėjas – Yersinia pseudotuberculiosis. Granuliomatoziniai mazgeliai panašūs į tuberkuliozės ir nustatomi skrodimo metu,kurie išplitę po visą žarnyną, kepenų parenchimą, plaučius, ir blužnį. Užsikrečiama per užkrėstą vandenį ar maistą. Ligos eiga yra lėtinė, sekinanti, su mažo apetito požymiais, depresija, ir pagaliau ištinka mirtis.
Šios ligos gydymas retai yra efektyvus. Prevencija: gera sanitarija, dezinfekuoti narvus, pagalbinę įarangą. Ši liga buvo diagnozuota žmonėms ir kitiems gyvūliams, tačiau triušiai turėtų būti eutanazuojami.


 

  • Virusinės ligos

Miksomatozė
Miksomatozės virusas pirmą kartą buvo išskirtas iš apkrėsto laboratorinio triušio Pietų Amerikoje. Vėliau buvo nustatyta, kad virusas yra plačiai paplitęs kaip natūrali infekcija laukiniuose triušiuose. Laukiniams triušiams sukelia tik nedidelius auglius, kurie regresuoja po kelių savaičių. Liga yra pražūtinga tik labai jauniems triušiams. Ši liga gali visiškai sunaikinti konkrečios rūšies triušių populiaciją. Ši liga dar vadinama “uodų liga”, kadangi ją perneša uodai. Taip pat miksomatozė gali būti vadinama “didžiagalve liga”, dėl edemos aplink akis, ausis, lūpas, nosį ankstyvoje infekcijos stadijoje. Klinikiniams požymiams priskiriamas akių blizgesys su pūlingom išskyrom ir padidėjusi kūno temperatūra.Ausų edema sukelia jų nusvyrimą. Kai liga progresuoja, atsiranda galvos ir išorinių lytinių organų, anuso edema ir atsiranda išskyros iš nosies. Mirštama po 10-12 dienų. Tie kurie išgyvena, atsiranda plačiai išplitę po visą kūną geliniai poodiniai augliai įskaitant ir akies vokus. Kartais esant ūmiai miksomatozei triušiai miršta per 24-48 valandas. Vieninteliai klinikiniai požymiai yra lengvas paraudimas akių gleivinėje ir padidėjusi kūno temperatūra. Triušiai gaištantys nuo miksomatozės neturi ypatingai žymių vizualinių pakitimų, pagal kuriuos galima būtų nustatyti infekciją. Dažniausiai būna plaučių kongestija ir sukiėtėjimas, tamsiai raudona, minkšta, padidėjusi blužnis.
Prapjovus - poodinis darinys yra baltos spalvos, gelinis, blizgus. Paspaudus išsiskira skystis. Norint nustatyti miksomatozę,  reikia atlikti mikroskopinius audinio tyrimus. Virusas perduodamas per tiesioginį kontaktą ar įgeliant uodui, įkandant blusai. Kontrolė vykdoma, naikinant sergančius gyvūnus, taip pat mažinant uodų populiaciją sausinant vandens plotus ar naudojant purškimą triušių auginimo plote. Tinklelio panaudojimas triušių laikymo zonoje pakankamai efektyvus sprendimas, tačiau daug kainuojantis.  Antibiotikai neveiksmingi gydant šią ligą. Europoje yra naudojama vakcinacija, norint apsisaugoti nuo šios ligos.

Triušių raupai
Ši liga pasireiškia retai. Kiekvienu atveju pasireiškia limfadenitas, mazgeliai ant gleivinių ir sėklidžių uždegimas. Mirtingumas (kuris gali pasiekti 75%) yra didelis tarp jaunų triušių.

Fibroma
Triušių fibromos virusas buvo išskirtas iš mazgelių tarp odos iš laukinio baltauodegio triušio. Šios virusinės fibromos buvo perduotos naminiams triušiams. Kažkada buvo tikėta, kad fibromos virusu gali užsikrėsti tik laukiniai baltauodegiai triušiai. Tačiau buvo ligos protrūkių ir privačiose triušių fermose. Baltauodegiams triušiams fibromos virusas sukelia nepiktybinius auglius, kurie regresuoja per kelias savaites. Jauniems naminiams triušiams atsiranda poodiniai mazgeliai, kurie vėliau sukietėja. Išoriniai lytiniai organai gali patapti raudoni ir ištinę. Mirtis paplitusi tarp nenujunkytų triušių. Prapjauto mazgelio paviršius yra blizgus ir gali turėti apskritų ruožų. Jauniems triušiams augliai plačiai išplitę po kūną ir dažniausiai suaugę tarpusavyje. Taip pat gali būti įtraukti inkstai, kepenys, žarnynas, kaulų čiulpai.  Ligos pernešėjais gali būti uodai ir kiti vabzdžiai.

Herpės virusas
Triušių herpės virusas egzistuoja kaip lėtinė liga tam tikroms naminių triušių veislėms. Virusas sukelia kvėpavimo takų susirgimus. Taip pat herpės virusas gali sukelti limfinės sistemos vėžį.

Papilomos virusas
Triušių papilomos virusas sukelia išaugų atsiradimą ant odos. Naminiams triušiams buvo atrasta natūraliai atsirandanti papilomatozė. Dažniausiai papiloma vystosi aplink ausis ir akies vokus, ir būna įvairaus dydžio. Ataugos yra gerai keratinizuotos, ir viršutiniai sluoksniai dažnai suskeldėję. Gilesni sluoksniai yra šviesiai rožinės spalvos ir mėsingi. Kai atauga subręsta, ji padidėja ir sukietėja. Šioje stadijoje šias ataugas triušis pats lengvai nusigremžia arba jos nukrinta esant odos trinčiai į tam tikrus daiktus. Tokiu atveju atsiranda atviros kraujuojančios žaizdos, kurios sugyja be komplikacijų. Šis virusas greičiausiai pernešamas vabzdžių (uodų).
Burnos papiloma. Ataugos auga burnoje, ypatingai apatinėje liežuvio dalyje. Šis virusas skiriasi nuo aukščiau aprašyto viruso. Dažniausiai šie augliai regresuoja be jokio ypatingo gydymo.

Virusinės žarnyno ligos
Šiems virusams priklauso rotovirusas, koronavirusas, adenovirusas. Klinikiniai požymiai ir patologija virusinio enterito labai panašūs į aukščiau aprašytas bakterines ligas.

Virusinė hemoraginė liga
Virusinė hemoraginė liga pirmą kartą buvo paskelbta Kinijoje 1984 m. Nuo tada liga pasireiškė daugelyje triušius auginančių Europos šalių, Meksikoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Sergantiems triušiams sutrinka koordinacija, atsiranda konvulsijos ir stipraus skausmo požymiai. Taip pat iš nosies teka išskyros su krauju. Sergančių triušių mirtingumas didelis. Mirusių triušių skrodimas parodė, kad hemoragijos buvo išplitusios po viso kūno organus (plaučius, kepenis, širdį, blužnį). Kepenys buvo labai išbrinkusios ir raudonai rusvos spalvos.


 

  • Grybelinės ligos

Triušiai dažniausiai užsikrėčia Trichophyton ir Microsporum rūšies grybais. Ne tik žmonės ir gyvūnai gali užsikrėsti nuo triušių, bet ir atvirkščiai. Pasireiškia plaukų iškritimu ribotose vietose, geltona suplonėjusia oda, sausi šašai. Plaukai arti odos paviršiaus gali būti sulūžinėję, susivėlę. Pažeidimai dažniausiai yra randami ant nosies, akių, vokų, pėdų. Dydis yra įvairus, ir kartais, sunkiais atvejais gali apimti net visą kūno paviršių. Infekcija sunkiausiai pasireiškia žindomiems jaunikliams, suaugusiems randamos dažniausiai maži pavieniai pažeidimai.
Diagnozuojama iš klinikinių požymių, odos skutmenų tiriant mikroskopu ir auginant terpėje kultūrą.  Vudo lempa gali parodyti tik Microsporum, bet neparodo Trichphyton grybelį. Užkratas gali plisti per daiktus, tiesioginio kontakto metu. Jaunikliai dažniausiai užsikrečia nuo mamos  tiesioginio kontakto metu per odą ar kailį, aplink spenius žindymo metu, todėl pirmiausiai atsiranda triušiukams ant nosies ar kažkur ant veido. Tie patys grybai gali būti randami kartu gyvenantimes šunims, katėms ar kitiems gyvūnams.
Grybinės infekcijos turėtų būti diferencijuojami nuo kitų odos problemų, kaip erkučių, plaukų išpešiojimo, žaizdų, šėrimosi ir vitaminų trūkumo.
Jei matosi ryškūs pažeidimai, gali būti imamos odos skutmenos ir pažeidimo periferijos ir tikrinama mikroskopu. Grybinės formos atpažystamos tik gerai išmanančio personalo.
Jei pažeidimai yra nedideli, gali būti naudojami gydymui antigrybiniai medikamentai patepant tiesiogiai ant pažeidimų. Jei pažeidimai stiprūs, turi būti naudojami sistemiškai veikiantys medikamentai. Gali būti naudojamas grizeofulvinas. Vaistas ištirpinamas vandenyje ir sugirdomas. Gydymo metu, turėtų būti dezinfekuojami narvai.


 

  • Parazitinės ligos

Išoriniai parazitai

Ausų erkutės
Psoroptes ciniculi yra dažniausiai triušiams aptinkama ausų erkutė, sukelianti ausų niežulį, šašus ir žaizdas. Erkės gyvena ausies landoje ir žaloja odos sienelę. Ši  tamsi masė susideda iš ląstelių sankaupų, keratino, sudžiūvusio kraujo ir įvairaus išsivystymo laipsnio erkučių.
Pilnas erkių gyvenimo ciklas apima 3 savaites. Sunkiais atvejais, yra pažeistas visas ausies vidaus paviršius, taip pat galvos šonai, kaklas, net smakras ir pečiai. Sunkiai sergantys triušiai netenka svorio, sumažėja reprodukcinės savybės ir miršta nuo antrinės infekcijos. Jei erkutės aptinkamos vienam triušiui, tikėtina, kad bus užsikrėtusi visi kartu gyvenę triušiai. Diagnozuojama mikroskopuojant ausų turinį.
Gydymui gali būti naudojamas drėgnas mineralinis aliejus su parazitocidais. Ivermektinas gali būti skiriamas poodinėmis injekcijomis. Taip pat gali būti naudojamas selamektinas, moksidektinas. Jeigu yra antrinė infekcija, reikia skirti antibiotikų vietiškai ar sistemiškai. Gerai išvalyti, išdezinfekuoti aplinką.
Ausies šašai pradeda nykti jau po 10-14 gydymo dienos.

Kailio erkutės
Cheyletiella yasguri, C. Blakei, C. parasitivorax dažniausiai triušiams aptinkamos erkutės. Gyvenimo ciklas apie 3 sav. Erkutės sukelia odos niežėjimą, dažniausiai ant nugaros. Gali lengvai išplikti plaukai, atsiranda pleiskanos, kasymasis ir kartais odos suplonėjimas. Kartais triušiams gali nesimatyti jokių klinikinių simptomų.
Gali apsikrėsti ir žmonės, kuriems pasireiškia odos dirginimas, niežėjimas, sunkiais atvejais gali atsirasti atviri pažeidimai.
Diagnozuojama imant skutmenas ir mikroskopuojant.
Gydoma pakankamai lengvai naudojant selamektiną arba ivermektiną. Negalima naudoti triušiams fipronilio ir permetrinų.
Gydant gyvūną, reikia jį atskirti nuo kitų gyvūnų 3 savaitėms, gerai išvalyti, išdezinfekuoti aplinką.

Erkės ir blusos
Triušiai retai kada užsikrečia blusomis, tačiau kartais aptinkamos triušių blusos Spilopsyllus cuniculi, šunų ir kačių blusos – Ctenocephalides canis ir C. felis. Yra 4 gyvenimo ciklo pakopos: kiaušinėlis-lerva-lėliukė-suaugėlis. Gydymas yra komerciniais vaistais. Gydymą reikia kartoti po 2 sav. Reikia dezinfekuoti aplinką, tam tinka šiltas vanduo ir chlorkalkėmis.

Vidaus parazitai

Kokcidijozė (eimeriozė)
Kokcidijozė yra parazitinė naminių triušių liga. Ją sukelia pirmuonis, kuris žaloja žarnyną ir kepenis. Parazitas plačiai dauginasi ir deda kiaušinius išmatose. Mažiausiai keturios rūšys gyvena žarnyne ir viena auga kepenyse.
Ne visos rūšys yra vienodai kenksmingos ir triušiai daugumą jų toleruoja ir neparodo jokių ligos požymių. Daugiausiai pavojingos žarnyno formos yra Eimeria magna, E. media, E. perforans ir E. irresidua. Šie pirmuonys sukelia diarėją, prastą apetitą, svorio praradimą ir kartais mirtį. Kartais pasireiškia rinitas, konjunktyvitas, padidėja seilėtekis.  Esant kepenų pažeidimų (kepenų forma) didėja jų tūris, o palpuojant jos skausmingos. Tokiais atvejais gleivinė būna ikteriška. Sergantys triušiai liesėja ir gali nugaišti.
Eimerijos intensyviai skverbiasi į epitelines ląsteles, mechaniškai jas suardo. Per pažeistą gleivinę iš virškinimo trakto į kraują patenka puvimo produktų, todėl prasideda intoksikacija. Dėl sunkių žarnų sienelės epitelinių ląstelių pažeidimų sutrinka virškinimas. Suirus epitelinėms ląstelėms, gaminasi baltymų substratas, kuriame susidaro palankios sąlygos puvimo mikroflorai vystytis. Čia pradeda gamintis įvairūs toksinai ir nespecifinės nuodingos medžiagos, todėl vystosi enteitas, sutrinka žarnų funkcija, vystosi dispepsija, smegenų anemija, atsiranda traukuliai ir triušiai nugaišta.
Kokcidijozės diagnozuojama tiriant išmatas flotacijos metodu per mikroskopą, ieškoma oocitų (kaiušinėlių).
Gydymas: Kepenų kokcidijozę sergančius triušius gydyti sunku. Net jei gydymas sėkmingas, triušių diarėja ir kritimas gali trukti dar kelias dienas. Praėjus 1-2 sav. po gydymo, liga gali kartotis. Triušiai gerai toleruoja robenidino hidrochloridą, tačiau per pastaruosius 20 metų E. media ir E. magna tapo atsparios šiam preparatui.Taip pat gydyti galima sulfonamidais ir trimetoprimu. Šie preparatai nevartojami profilaktiškai. Vienas iš efektyviausių yra sulfadimetoksinas Jį gerai toleruoja vaikingos ir žindančios patelės. Taip pat gydyti galima sulfakvinoksalinu ir sulfadimerazinu, salinomicinu, diklazuriliu ar  toltazuriliu. Gydyti geriausia visus kartu laikomus triušius 5 dienas iš eilės.Taip pat būtina išvalyti ir dezinfekuoti triušių šėryklas ir girdyklas.
Kontroliuojant kokcidijozę, reikia mažinti ir šalinti užteštas išmatas, apsaugoti nuo maisto ir vandens, bei kasdien valyti su šepečiu grindis. Oocitai išsilaiko aplinkoje ir sunku užmušti su dažniausiai naudojamais chemikalais, todėl reikia atlikti dezinfekciją sistemingai.

Encefalitozoonozė
Sukėlėjas – Encephalitozoon cuniculi (pirmuonis).
Sergantiems triušiams dažniausiai pažeidžiami inkstai, galvos ar stuburo smegenys. Dėl pažeisų inkstų atsiranda bendras silpnumas ir depresija. Tai galima supainioti su nerviniais  pokyčiais. Taip pat gali blogėti apetitas, dažnėti šlapinimąsis ir atsirasti troškulys. Tokiais atvejais jaučiamas amoniako kvapas. Sunkiai sergantys triušiai dažnai nugaišta. Jeigu pažeidžiamos galvos ir stuburo smegenys, klinikiniai požymiai priklauso nuo pažeidimo vietos. Tokiais atvejais galimas vienpusis ar abipusis veido nervų paralyžius, vienos galūnės silpnumas arba užpakalinių galūnių parlyžius, visų keturių galūnių paralyžius, galvos pasvirimas, apetito sumažėjimas, elgesio pokyčiai, depresija, gyvūnas gali staiga nugaišti.
Diagnozuojama iš klinikinių požymių, taip pat vienas iš diagnostikos būdų yra skrodimas. Skrodžiant sirgusiems triušiams galima nustatyti granuliomatozinį meningoencefalitą (tipiški pokyčiai visose smegenų dalyse) ir intersticinį nefritą. Diagnozei nustatyti atliekami ir serologiniai tyrimai (ELISA, IFAT)
Gydymas dažniausiai yra neefektyvus, tačiau kai kurie autoriai mano, kad gali padėti fenbendazolas, vartojamas kartu su steroidiniais preparatais.

Toksoplazmozė
Šią ligą sukelia pirmuonis – Toxoplasma gondii. Pagrindiniai toksoplazmų šeimininkai yra katės. Triušiai dažniausiai užsikrėčia per infekuotus pašarus, kuriuose būna toksoplaszmų oocitų. Galimas ir intrauterinis užsikrėtimas. Toksoplazmos, per placentą patekusios į vaisiaus organizmą, jame plinta su krauju. Jei jų patenka ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, paprastai įvyksta abortas, arba jaunikliai gimsta negyvi. Jei užsikrečiama vėliau, jaunikliai gimsta su įgimta toksoplazmoze ir dauguma jų nugaišta. Sergantiems triušiams būna ryški apatija, aukšta temperatūra, nerviniai traukuliai, abortas, daugelis sergančių nugaišta. Pasitaiko hidrocefalija, parezai, paralyžiai, epileptiniai traukuliai, apakimo ir žvairumo atvejai.
Norint ligą diagnozuoti, reikalingas skrodimas.  Randama limfinių mazgų, kepenų, blužnies, ir plaučių nekrozė. Gali būti naudojami įvairūs serologiniai testai. Gydoma sulfonamidais. Profilaktiškai svarbu atskirti užsikrėtusius gyvūnus nuo sveikų, saugoti triušių pašarus nuo užteršimo kačių išmatomis.

Nematodozė
Iš visų nematodų dažniausiai triušiams aptinkamas Passalurus ambiguus. Jie parazituoja triušių, kiškių aklojoje ir gaubtinėje žarnose. Parazitozė būna išplitusi beveik visose triušių fermose.
Dažnai požymių nepastebima, tačiau gausiai užsikrėtę triušiai kasosi užpakalinę kūno dalį į narvų sienas. Kasydamiesi jie sužeidžia odą, todėl atsiranda žaizdų. Išmatos dažnai būna gleivėtos. Užsikrėtusiems triušiams blogėja apetitas, todėl jie ima liesėti, jiems vystosi hemoraginis kolitas, kacheksija; gausiai užsikrėtę ir nusilpę triušiai gali ir nugaišti.
Diagnozavimas – tiriant išmatas flotacijos metodu, aptinkama stambių asimetriškų kiaušinėlių. Galima tirti skutenas iš perianalinių raukšlių ir ieškoti jose kiaušinėlių.
Rekomenduojama gydyti piperazino adipinatu į pašarą triušiams po alkanos dietos, gydymą kartoti po 10 dienų. Gydymui taip pat tinka tiabendazolas, fenbendazolas kartą per dieną 5 dienas iš eilės su pašaru. Ivermektinas taip pat yra veiksmingas.

Cestodozės
Cestodai triušiams aptinkami suaugėlių forma žarnyne, o lervų forma kepenyse ir pilvo ertmėje. Dažniausiai aptinkamas cestodas triušimas yra – Teania pisiformis. Užsikrėtę šunys į aplinką su išmatomis išskiria tenijų narelius arba kiaušinėlius, kurie pasklinda žolėje. Juos su žole praryja triušiai. Nukeliavę ant žarnų pasaito ar pilvaplėvės pradeda vystytis lervos ir sudaro pūsleles. Kartais tų pūslių gali būti tiek daug, kad žarnų pasaitas atrodo kaip vynuogių kekė. Šunims, suėdusiems tokias pūsles, vystosi tiek cestodų, kiek į jų virškino traktą pateko gyvybingų cestodų. Gydymas lervų stadijose esančius cestodus yra nepraktiška.


 

  • Maitinimosi ligos

Nėščiųjų toksemija
Taip pat dar vadinama ketozė - tai liga, kuri pasireiškia nėštumo toksemija, pirmą kartą apsitriušiavusioms patelėms. Ketozės simptomai – apsitraukusios akys, vangumas, kvėpavimo sutrikimai, nusilpimas ir mirtis po 1-4 dienų. Liga pasireiškia paskutinę nėštumo savaitę ir daugiausiai pasitaiko nutukusioms patelėms. Pagrindinė priežastis yra badavimas, kai dėl tam tikrų priežasčių netenkama apetito ar dėl nesėkmingos mitybos,
kas sukelia metabolinius pakitimus patelėms ir jaunikliams. Tai gali nutikti dėl smulkių virškinimo trakto pažeidimų (dažniausiai susikaupę plaukų kamuoliai skrandyje), ar dėl staigaus sumažėjusio  judrumo, ar dėl per mažo kiekio angliavandenių racione. Kai angliavandenių kiekis mažėja, kūno riebalai yra naudojami energijai ir pradeda gamintis ketonai, kurie patenka į kraujotaką. Kepenys suriebėja ir tampa rudos ir minkštos.
Skysčiai su gliukoze gali gražinti kūno riebalus ir sustabdyti ketonų gamybą. Jaunos patelės neturėtų būti per storos, kai ruošiamasi kergti pirmą kartą.

Vitamino A trūkumas
Mažo laipsnio vitamino A trūkumas daro neigiamą poveikį reprodukcijai, dažniausiai dar nepasireiškus klinikiniams simptomams. Pasireiškia priešlaikinė kiaušinėlių degeneracija ir sumažėja apvaisintų kiaušinėlių skaičius. Taip pat yra pastebimas vaisiaus rezorbcija ar abortas vėlyvo nėštumo laikotarpyje.
Gimusiems triušiams, iš patelės, kuriai trūko vitamino A, gali būti smegenų vandenė. Tokie triušiukai neišgyvena, arba jau gimsta negyvi. Taip pat įtraukiami ir gyvūnai, gimę su nervų sistemos simptomais. Kreivakaklystė, pusiausvyros ir koordinacijos nebuvimas išsilaiko keletą dienų ar savaičių. Galvos padidėjimas būna dėl padidėjusio spaudimo galvos smegenyse. Hydrocefalija atsiranda nėštumo periodu dėl patelės kraujo kiekyje esančio vitamino A trūkumo. Nors komerciniai pašarai dažniausiai turi pakankamą kiekį vitamino A, tačiau vitaminas genda nuo ilgo liucernų šieno stovėjimo.
Kaip parodė tyrimai, vitamino A perteklius gali sukelti tokius pačius simptomus kaip ir jų trūkumas. Per daug gali būti vitamino A, jeigu papildomai duodama šio vitamino ir jeigu yra šeriamas geros kokybės maistu, kuriame yra liucernų.

Vitamino E trūkumas
Vitamino E trūkumas sukelia naujagymių (3-10) dienų be jokių klinikinių simptomų mirtingumą. Paveikti naujagymiai neparodo jokių didelių klinikinių pažeidimų. Atsivedusios patelės yra mažiau vaisingos, mažiau išsivysčiusios. Ši problema gali būti gydoma, nes vitamino E papildai sustabdys naujagymių mirtingumą ir pagydo nevaisingumą. Komerciniame liucernų šiene yra pakankamas kiekis vitamino E.


 

  • Paveldėtos ligos

Gliaukoma
Gliaukomos vaizdas - šviesiai melsva, susidrumsčiusi akies ragena. Gali būti vienos ar abiejų akių. Seka progresuojanti tamsa, žymus akies obuolio padidėjimas. Progresuoja aklumas.
Dažniausiai gliaukoma yra nenormalaus akies drenažo mechanizmo padarinys, dėl ko negali normaliai nutekėti skysčiai į akį ir padidėja akispūdis.
Gydymas dažnai yra neefektyvus. Yra dvi skirtingos medikamentinės gydymo formos, vieni skatina skysčių pratekėjimą į akį, kiti skatina skysčių nutekėjimą iš akies.

Vilko dantys
Dantų peraugimas yra dažna triušių problema. Dantų formulė: kapliai 2/1, iltiniai 0/0, premoliarai 3/2, moliarai 3/3. Nuolatinis kramtymas ir graužimas palaiko dantis tinkamo ilgio. Jei apatinis žandikaulis yra trumpenis ar ilgesnis už viršutinį, dantys yra žalojami ir gali peraugti. Reikia reguliariai tikrinti premoliarus ir moliarus, kurie normaliai galandasi vienas į kitą ir yra vienodai lygūs. Jei yra netaisyklingas sąkandis, sulūžę dantys ar blogas dantų formavimasis, dantų peraugimas matysis ne tik kapliuose, bet ir premoliaruose ir moliaruose. Pagrindiniai dantų peraugimo požymiai yra apetito stoka, liesėjimas ir gali seilėtis. Gyvūnams greitai progresuoja vangumas, dehidratacija, nesugebėjimas tinkamai kramtyti. Komplikacijos yra dantų abscesai, dantų peraugimas į priešingą žandikaulio pusę, ir mirtis dėl bado.
Kaplių koregavimas galimas karpant dantis dar kol jie gerai jaučiasi ir gerai ėda. Tačiau, negalima veisti tokių triušių, nes liga yra paveldima. Kartais jauni triušiai graužia narvo vielas ir tai sukelia dantų ašių nesutapimą, kas taip pat sukelia dantų  peraugimą. Šią formą yra sunku atskirti nuo paveldimos formos. Dantys gali būti dildinami ir galandami narkotizuotam gyvūnui.

Kojų iškrypimas ir ataksija
Kondicija panaši į šunų klubo sąnario displaziją. Liga apibūdinama nesugebėjimu priaugti svorio vienoje ar abiejuose galinėse kojose, ar gali apimti net visas keturias galūnes. Galūnės yra iškrypusios, todėl gyvūnai turi dvigubus sąnarių pozicijas. Pažeisti gyvūnai nėra suparalyžuoti. Jie valgo normaliai, atrodo gerai, ir susiraito aplink savo pilvą ir krūtinę. Ribota patologija yra klubuose ir pečiuose.
Šią ligą nulemia mirtinas recesyvinis genas. Liga pasireiškia kai gyvūnui sueina 2-3 mėnesiai. Kai būna ataksija, būna pažeista nervų sistema ir jis negali normaliai valdyti galinių kojų. Vėliau gyvuliai negali judėti, ir krenta kūno temperatūra iki mirtinos.


 

  • Įvairios ligos

Kanibalizmas
Dažniausiai kanibalizmas pasireiškia, dėl nepilnavertės mitybos, traumos, ar jaunų triušiukų išsigimimų ar patelių netinkamos priežiūros. Tinkama mityba ir priežiūra dažniausiai apsaugo nuo šio polinkio. Vertingai patelei, kuri pradeda kandžioti savo pirmąjį mažylį, reikėtų duoti dar  šansą. Jei ji tęsia žudyti jauniklį, ji turėtų būti atskiriama nuo mažylių ar brokuojama.

Šilumos smūgis
Šilumos smūgis ištinka ilgą laiką būnant šiltoje, tvankioje aplinkoje. Prieš mirtį, triušiai pradeda sunkiai kvėpuoti ir netenka sąmonės. Kad sumažinti gyvūnui kančias dėl karščio, reikia apipurkšti juos vandeniu arba sudrėkinti maišinį audeklą vandeniu ir patiesti jį narve ir leisti ten ilsėtis. Turi būti pakanakami vėsaus geriamojo vandens.

„Sulaužyta nugara“
Ši liga pasireiškia staigiu paralyžiumi. Suparalyžuoja užpakalinę kūno dalį ir paralyžius gali būti visiškas ar tik dalininis. Triušis juda su priekinėm kojom ir velka galines. Gali greitai persipidyti šlapimo pūslė. Paralyžuotiems gyvūnams būna pajudėjęs iš vietos ar pasislinkęs slankstelis, kuris spaudžia stuburo smegenis ir sukelia paralyžių. Šią ligą gali išprovokuoti netinkamas elgesys su gyvūnu, jei namelis yra per trumpas, ar traumos. Suaugusiems triušiams slankstelis gali pasisukti, jei staiga jis pašoka jei pvz. staiga įeina žmogus, jei išsigąsta. Jei triušiai pilnai paraližuojami – reikia eutanazuoti. Tačiau kartais, jei paralyžius yra dalinis, laikant triušį labai mažame narve apie  30-60 dienų  ir tokiu būdu neleidžiant jam judėti, kartais gali gyvūnas atsistatyti.

Kulkšnies opos
Galinių kojų opos yra uždegiminės plikos dėmės, randamos ant užpakalinių kojų apatinės dalies paviršiaus. Jei pažeidimas rimtas, dažnai aptinkama antrinė stafilokokinė infekcija. Gali būti pažeistos ir priekinės ir užpakalinės kojos. Kai opos ant galinių kojų tampa skausmingos, triušis meta svorį ant priekinių kojų ir taip pažeidžiamos priekinių kojų pėdos. Predisponuojantys faktoriai yra šlapios, purvinos grindys, šlapimo rūgšties dirginimas. Liga dažniau pasireiškia stambios veislės triušiams nei smulkios.
Gydymas dažniausiai yra neefektyvus, ir nors ir gydymas būna sėkmingas, liga vis tiek turi polinkį atsinaujinti. Geriausias gydymo būdas yra  prevencija. Pirmiausiai negalima veisti tokių triušių, nes genetiškai persiduoda (suplonėję padukai). Antra - kasdien valyti narvus, kad būtų švaru ir sausa. Trečia – tikrinti ar narvai nėra surūdyje ar nėra šiurkčių vietų.

Gimdos vėžys
Gimdos vėžys yra dažniausiai pasireiškianti vėžio forma triušių patelėms.
Kai kurioms veislėms gimdos adenokarcinoma pasireiškia 50-80%. Kad apsaugoti nuo karcinomos, patartina sterilizuoti triušių pateles ankstyvame amžiuje (5-6 mėnesių). Dar yra naudinga sterilizuoti patales, kad apsaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo ir sumažinti agresiją.

Kailio ėdimas ir plaukų kamuoliai
Keli triušiai narve gali valgyti vieni kito kailį, blakstienas, ūsus. Vieni triušiai gali valgyti savo kailį iš šono, nugaros ir užpakalio. To priežastys yra skaidulinių medžiagų trūkumas pašare ir skrandžio atonija. Racionas, sudarytas iš didelio kiekio grūdų ir mažo kiekio liucernos dažniausiai turi mažai skaidulų. Padidinus skaidulų kiekį racione, dažniausiai eliminuoja šią problemą.
Triušiai taip pat suvalgo nedidelį kiekį plaukų save laižydami ir prausdami. Plaukai kaupiasi žarnyne ir suformuoja kamuolius, kurie gali užkimšti skrandį, todėl triušiai nustoja ėsti, netenka apetito ir gali numirti.
Jei yra įtariama, kad yra plaukų sankaupos skrandyje, reikia skirti parenteraliai skysčių, skrandžio raumenų stimuliatorius,  išsiplėtusio skrandžio masažą ir skirti  10 ml ananasų- obuolių sulčių 3d. iš eilės. Sulčių fermentai gali aptirpinti plaukų kamuolius ir leidžia pasiskisrtyti virškinimo trakte. Kai kuriais atvejais reikalingas chirurginis gydymas.

Kaprofagija
Triušiams tai natūralus fiziologinis procesas ir netūrėtų būti painiojamas su nepilnaverte mityba ar sutrikusiu apetitu. Išmatų rūgimas storojoje žarnoje aprūpina gausybe vitamino B išmatose, pagerina proteinų kokybę išmatose ir pagerina skaidulų suardymą veikiant bakterijoms. Todėl vėl suvalgydamas išmatas, triušis gauna vertingų maisto medžiagų.

Žiemos kergimo depresija
Dažnai pasitaiko, kad triušiams sumažėja reprodukcija žiemos metu, kada šalta. Šis sindomas dažniausiai turi šiuos elementus: maži, silpni naujagymiai, kurie negali žysti, nes patelelė neturi pakankamai pieno, abortai, ir  patelių nevaisingumas. Nors šį sindromą įtakoja daugelis faktorių, pagrindinė problema yra nepilnavertė mityba.
Veisiamoms patelėms (ir kartais patinams) reikia daugiau energijos, kad išlaikytų šilumą. Patelės negauna pakankamą kolorijų kiekį, kad išlaikytų šilumą ir energiją reprodukciniams procesams.
Šio sindromo gydymas yra palaipsniui didinti ( maždaug dvigubai) maisto kiekį, arba padidinti energijos kiekį maiste, pridedant angliavandenių ar riebalų.

Paruošė vet. gydytoja V.Lokianskienė

 

Mūsų forumas

forumas

Dalyvaukite mūsų forume, dalinkitės naudinga informacija, sužinokite atsakymus į rūpimus klausimus.

 

Mūsų kontaktai

      • Adresas: Sodų g. 19, Jonava, LT - 55190, Lietuva
      • Tel: +(370) 349 60063
      • Mob.Tel: +(370) 600 34409
      • E-paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
      • Darbo laikas:
      • I-V 9.00-19.30, VI-VII 09.00-17.00