Ausų ligos yra vienos iš dažniausiai pasitaikančių ligų naminiams gyvūnams. Ausų uždegimą sukeliančios priežastys būna dvi: pirminės ir antrinės.
Pirminės priežastys, sukeliančios ausų uždegimus
Dažniausios pirminės priežastys, tiesiogiai sukeliančios uždegimą ausyje šunims yra:
1. alergija-atopija;
2. jautrumas maistui;
3. parazitai (ausų erkutės).
Taip pat pasitaiko ausies uždegimo atvejų, kai jį sukelia patekęs svetimkūnis (dažniausiai žolės akuotas). Išorinės ausies uždegimą gali sukelti ir ligos, tokios kaip hipotiroidizmas ir pagrindiniai keratinizacijos sutrikimai.
Katėms dažniausia ausų uždegimų priežastis yra ausų erkutės. Taip pat atopija ir jautrumas maistui yra vieni iš ausų uždegimą sukeliančių veiksnių.
Rečiau pagrindinėmis kačių bei šunų išorinės ausies uždegimo priežastimi būna ausų polipai, svetimkūniai, cistos ir navikai.
Antrinės priežastys, sukeliančios ausų uždegimus
Antrinės priežastys – bakterijų ir mieliagrybių sukeltos infekcijos. Dažniausiai pasitaiko: Malassezia genties mieliagrybis, Pseudomona, ir Staphylococcus bakterinės infekcijos. Taip pat pasitaiko vaistų sukeltas (vietinių vaistų – lašiukų ausims) sukeltas ototoksiškumas, kas dar labiau paūmina ligos vystymąsi.
Veiksniai, sunkinantys ausų uždegimo išgijimą
Vienas iš tokių veiksnių yra apsunkintas savaiminis ausies valymosi mechanizmas, kuris atsiranda dėl išorinės ausies kanalo hiperplazijos. Kitas veiksnys sunkinantis gijimą – vidurinės ausies uždegimas.
Taip pat nepakankama epitelinių ląstelių migracija šunims yra labai svarbus gijimą sunkinantis veiksnys. Buvo atliekami tyrimai, kurių metu pastebėta, kad vyksta savaiminis ausies kanalo išsivalymas (nuo ausies būgnelio iki ausies išorinės angos kanalo). Štai kodėl šunims, katėms ar žmonėms ausų valyti nereikia. Savaiminio valymosi mechanizmo pažeidimai ir epitelio migracijos sutrikimai sukelia ausies sieros eksfoliacijos, keratinocitų ir raginio sluoksnio ląstelių padidėjimą. Tokioje terpėje, vėliau pradeda daugintis mieliagrybiai ir bakterijos, sukeldamos uždegimą. Labai svarbu aptikti šį uždegimą ir jį gydyti. Norint atstatyti normalią epitelio ląstelių migraciją, ausys turi būti laikomos švarios ilgą laiką tol, kol atsistato normalus epitelinių ląstelių atsinaujinimas.
Ar ausys, kurios per ilgą laiką buvo žalojamos, turi būti nuolat gydomos?
Taip, reikia nuolatos jas prižiūrėti, o jei tuo pačiu dar atsinaujina infekcija, reikia naudoti priešuždegiminius ir antimikrobinius veterinarinius vaistus. Raktas į gydymą yra išlaikyti ausį švarią ir kas nereikalinga pašalinti. Be abejo, išskyrų padidėjimas ausyse gali būti ir be uždegimo. Reguliariai palaikant ausų švarą, galima profilaktiškai užkirsti kelią ausų problemoms.
Kokios yra predisponuojančios priežastys?
Kai kurios veislės yra labiau linkusios į ausų uždegimus. Taip pat drėgmės poveikis iš aplinkos (pvz.: plaukiojimas) yra viena iš priežasčių paūminančių ligą.
Reikia būti labai atsargiems skirstant predisponuojančias priežastis. Pavyzdžiui, daug kas mano, kad Labradorų retriveriai ausų problemų turi dėl dažno plaukiojimo, tačiau dauguma šių šunų yra šiek tiek alergiški, būtent todėl jiems ir kartojasi ausų uždegimai, o plaukiojimas tiesiog paūmina ligos vystymąsi. Tačiau šie veiksniai nėra pagrindiniai, todėl dauguma dermatologų sutinka, kad ausis paveikia pagrindinės lėtinės odos ligos.
Kokia yra dažniausia priežastis sukelianti išorinės ausies uždegimą?
Alergija šunims yra labai dažna problema. Daugiausiai tokiems šunims pastoviai pasikartoja ausų uždegimas. Dėl besikartojančių veiksnių, sunkinančių ausies uždegimo gijimą ir antrinių priežasčių, uždegimas gali pereiti į lėtinę stadiją. Visų pirma reikia išsiaiškinti ar pirminė priežastis yra alergija. Šunims su pažeista savaiminio ausies valymosi sistema reikėtų skirti ypatingą dėmesį, nes jiems reikia valyti ausis tol, kol sugrįžta epitelio migracija. Jei tai nepadaroma, jokie antrinių, pirminių ar predisponuojančių veiksnių gydymo metodai nepadės.
Veterinarai pripažįsta, kad ausų uždegimas yra kelių problemų požymis, o ne diagnozė. Nėra vieno vienintelio vaisto gydymui, todėl reikia paruošti išsamų gydymo planą kiekvienam gyvūnui individualiai.
Ar šiuo metu yra didesnės galimybės diagnostikoje nei anksčiau?
Taip. Citologija, citologija, citologija! Labai svarbu žinoti ką reikia gydyti, nes tik taip galima parinkti tinkamiausią gydymo planą. Taip pat video otoskopija yra vienas iš tyrimų, kuris labai naudingas gydant lėtines ausų ligas. Dėl šio diagnostikos metodo ir geresnio vizualinio vaizdo galima daug paprasčiau, lengviau ir saugiau atlikti reikalingas procedūras.
Šuo gali nustoti purtyti galvą, gali nebūti eksudato, gali dingti kvapas sklindantis iš jo ausies, tačiau vistiek gali būti plyšęs ausies būgnelis. Taip pat, net jei šuo atrodo sveikesnis, ausyse gali kilti proliferacinių pasikeitimų. Nustojus valyti ausis, jos greitai vėl užsiteršia, nesvarbu, kad pirminės priežasties jau nebėra, bet galbūt kažkas nebuvo iki galo padaryta. Aš visada stengiuosi klientams pabrėžti, kad reikia pakartotinai sugrįžti pas veterinarijos gydytoją, norint įsitikinti ausies švarumu ir išgijimu. Ne visais atvejais galima tiksliai įvertinti epitelio migraciją ir savaiminio valymosi mechanizmą tik iš vieno apsilankymo.
Kokia yra gydymo strategija?
Pirminė diagnozė yra pati svarbiausia.
Dažniausiai skiriame priešuždegiminius ir antimikrobinius veterinarinius vaistus. Trumpam laikui, kai būna sunkūs vidurinės ausies uždegimai ir kai klientams sunku išvalyti ausis, trumpą laiką gydau vien tik sisteminiais priešuždegiminiais veterinariniais vaistais. Vėliau, pagerėjus ausų būklei, tęsiu gydymą vietiškai ausų lašais.
Pirminis išvalymas yra svarbus eksudato pašalinimui, nes jis trukdo veterinarinių vaistų įsisavinimui, bet tolimesnis ilgalaikis ausų valymas taip pat yra labai svarbus.
Būna atvejų, kuomet per pirmą vizitą paskiriu sisteminį ir vietinį gydymą neišplovus šunų ausų klinikoje. Posakis „neskubėk išvalyti” yra tinkamas savininkams, kurių šunų ausys yra skausmingos, jei imamasi valyti nuo pat pirmos dienos. Tokie šunys vėliau gali jausti baimę skausmui. Bet kaip ir minėjau prieš tai, jei turiu galimybę, išplauti, išvalyti ir supilti veterinarinius vaistus giliai į ausį, kad pasiektų proliferacinį audinį, visada taip ir darau.
Labai svarbu turėti planą, kuriame būtų keletas požiūrių. Nėra jokių stebuklingų preparatų, kad viską greitai ir lengvai išspręstų. Tai yra visuma veiksmų, susidedančių iš klientų mokymų, citologijos, tinkamo gydymo paskyrimo. Šiame straipsnyje norėjau atkreipti dėmesį į lėtines, besikartojančias ausų problemas. Tačiau dažnai pasitaiko atvejų, kai vet. gydytojas neišvalo ausų, neatlieka tyrimų ir iš karto po trumpos vizualinės apžiūros paskiria ausų lašus. Šuo pasveiksta ir daugiau neturi jokių problemų.
Jeigu Jūsų augintinis taip pat turi ausų problemų – būtinai parodykite šunį vet. gydytojui. Registruotis pas dermatologę galite skambinant 860034409
Paruošė vet. gydytoja dermatologė Viktorija Lokianskienė
Komentuoti
Komentuoti