Šunų ir kačių odontologinės procedūros be anestezijos. Privalumas ar blogoji praktika?

Šunų ir kačių dantų apnašų šalinimas bei atliekamos kitos odontologinės procedūros gyvūnui esant sąmoningam (netaikant bendrosios nejautros/narkozės) yra blogoji praktika. Išsami ir kokybiška augintinio dantų būklės diagnostika ir gydymas yra praktiškai neįmanomi, kol gyvūnas būna sąmoningas.

Deja, bet Lietuvoje ir kitose šalyse plinta ar jau yra paplitusi praktika, kai dantų apnašų šalinimo procedūra atliekama ultragarsiniu skaleriu ar rankiniu skaleriu bei poliruojami dantų paviršiai netaikant bendrosios nejautros (narkozės).

Odontologinės procedūros, atliktos netaikant bendrosios anestezijos, dažnai neigiamai paveikia gyvūno gerovę ir sveikatą. Taip pat gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių augintinio psichikai bei elgsenai. Ne gana to, atsiranda didelis pavojus procedūrą atliekančiam žmogui būti sužeistam paciento. Galima drąsiai teigti, jog tinkamas, išsamus gyvūno ištyrimas bei kokybiškas gydymas nėra įmanomi sąmoningiems gyvūnams dėl jų pačių gerovės, todėl yra būtina taikyti bendrąją anesteziją.

Odontologija, kaip ir kitos veterinarijos mokslo šakos, yra ta disciplina, kuri reikalauja kruopščios apžiūros, anatomijos, fiziologijos bei patologijos žinių tam, kad būtų tiksliai diagnozuota liga. Be tikslios diagnozės nustatymo nėra galimas tikslus gydymo plano sudarymas ir juo labiau – pats gydymas. Odontologinės apžiūros metu gyvūnas turi būti nejudrus (pavyzdžiui, atliekant dantų rentgeno nuotrauką) bei nejausti diskomforto dėl naudojamų odontologinių instrumentų (pavyzdžiui, zonduojant periodonto kišenes su periodonto zondu).

Kietų apnašų nuo dantų paviršių pašalinimas bei dantų paviršių nupoliravimas yra pagrindinė odontologinių ligų profilaktikos procedūra. 

Atliekant burnos higienos procedūrą be bendrosios nejautros – tikslus dantų būklės įvertinimas yra neįmanomas, galimas tik dalinis konkrementų pašalinimas. Sergant periodonto ligomis, yra būtina pašalinti visas apnašas ne tik nuo matomo danties paviršiaus, tačiau atlikti kiuretažą (procedūra, kurios metu yra išvalomos dantų kišenės). Tai nemaloni, neretai ir skausminga procedūra, todėl sąmoningiems (be anestezijos) gyvūnams jos atlikti nėra įmanoma.

Net 80% šunų, vyresnių nei 2 metų amžiaus, yra diagnozuojamos periodonto ligos. Paraudusios ar kraujuojančios dantenos, blogas kvapas (halitozė) sklindantis iš burnos ertmės ar dantys su gausybe apnašų – šeimininkų dažnai traktuojama kaip normali dantų būklė, tačiau gyvūnas patiria nuolatinį diskomfortą. Burnos ertmės ligos gali sukelti skausmą, uždegimą, apetito sumažėjimą, aktyvumo sumažėjimą bei kitas sveikatos problemas. Pažengęs periodontitas pažeidžia vidaus organus (inkstus, kepenis, širdį), dėl kurių pablogėja jūsų mylimo augintinio gyvenimo kokybė ir trukmė.

Pašalinti tik akimi matomas apnašas/akmenis, prisitvirtinusius ant dantų paviršių yra neefektyvu, kadangi nuvaloma tik išorinė danties pusė, tuo tarpu vidiniai kraštai ir apnašos, esančios po dantenomis, nėra pašalinamos. Paliekant nepašalintus akmenis, esančius po dantenomis, bakterijos toliau kolonizuoja, todėl susidaro sąlygos vietiniam uždegimui plisti ir patekti į kitus vidaus organus.

Paprastai sakant, odontologinės procedūros atliktos be anestezijos yra tik kosmetinės procedūros, kurios nesudaro sąlygų gyti audiniams. Priešingai, tokiu būdu užmaskuojami rimtų odontologinių ligų simptomai, o tai veda prie vėlyvos ligos diagnostikos bei per vėlai pradėto gydymo.

Nors jei ir būna dažnai atliekamas dantų valymas be anestezijos ir dantys atrodo vizualiai gražūs – tai nereiškia, kad dantys yra sveiki ir jų gyvūnui neskauda. Atlikus dantų rentgeno tyrimus diagnozuojamos tikrosios priežastys dėl ko reikia taikyti dantų gydymą ar net šalinti dantis, nors vizualiai gali nebūti jokių požymių apart blogo kvapo ar suprastėjusio gyvūno apetito.

Bendrosios anestezijos metu gyvūno kvėpavimo takai yra apsaugoti nuo skysčių patekimo specialiu vamzdeliu, kas yra neįmanoma atliekant burnos higienos procedūrą be anestezijos, todėl yra sukeliamas pavojus gyvūno gyvybei.

Dažnu atveju, atliekant apnašų šalinimą be anestezijos, yra sunku teisingai pozicionuoti ultragarsinio skalerio antgalį danties paviršiaus atžvilgiu nes gyvūnas juda, dėl to yra pažeidžiamas danties emalis (pvz. antgalis nukreipiamas 90 laipsnių kampu į danties paviršių). Profesionalus dantų apnašų šalinimas su bendrąja anestezija trunka ne 30 min. Tokios procedūros dažniausiai trunka 1.5 -2.5 val. priklausomai nuo apnašų kiekio ir ar atliekamas dantų rentgenas.

Dauguma ligų slypi po dantenomis (šaknų abscesai, šaknų rezorbcija, kaulo nykimas, cistos ir t.t.), todėl jos gali būti  diagnozuotos tik atlikus intraoralines rentgeno nuotraukas. Statistika rodo, jog neatlikus visų dantų intraoralinės rentgenogramos,  kas trečias pacientas išleidžiamas namo, kuris turi nediagnozuotas dantų ir burnos ertmės ligas. Todėl kokybiškai atlikti dantų rentgeno tyrimą, dantų apnašų šalinimą, dantų poliravimą ir kitas odontologines procedūras be bendrosios anestezijos tiesiog neįmanoma.

Periodontitas – viena iš labiausiai paplitusių ligų smulkių gyvūnų praktikoje. Amerikiečių veterinarų asociacijos (American Veterinary Medical Association) duomenimis net 80% smulkių gyvūnų augintinių vyresnių nei 2 metų amžiaus yra diagnozuojamas periodontitas. Ankstyvosios periodonto ligos retai diagnozuojamos dėl informacijos bei žinių stokos. Dėl šios priežasties, jos vienos iš greičiausiai progresuojančių ir rečiausiai gydomų gyvūnų ligų pasaulyje. Periodonto ligos sukelia diskomfortą, skausmą, o burnoje esančios dėl neišvengiamo žmogaus ir gyvūno kontakto perduodama šeimininkui.

Periodontitas pasireiškia ne tik lokalizuotai, jis daro įtaką ir viso organizmo sveikatingumui, lėtinis periodontitas dažnai komplikuojasi į generalizuotus sutrikimus (pvz. pielonefritą, endokarditą).

Stipriai pažengęs periodontitas gali sukelti generalizuotą gyvūno letargiją. Gyvūnas tampa apatiškas, vangus, nenori žaisti, bendrauti… Dažnu atveju manoma, kad tai yra senatviniai pokyčiai. Tačiau tai vyksta todėl, kad gyvūno organizmas sunaudoja labai didelį kiekį energijos kovodamas su burnoje esančia didele infekcija. Tai netgi turi medicininį pavadinimą „low energy state“! Tokiu atveju rekomenduojami išsamūs kraujo tyrimai, esant poreikiui širdies echoskopinis tyrimas, kad būtų įmanoma užtikrinti kuo saugesnę gyvūno anesteziją. Gyvūnui taikoma bendroji nejautra ir atliekama išsami burnos ertmės apžiūra, rentgeninis tyrimas bei dantų gydymas. Praėjus kelioms dienoms po šių procedūrų dažnai gyvūnai pasidaro vėl judrūs, pagerėja apetitas bei bendra gyvūno savijauta.