Smegenėlių hipoplazija yra įgimta liga. Pirmi požymiai pasireiškia tik tuomet kai kačiukas kiek paauga, daugiau pradeda judėti, tuomet pradeda išryškėti jo koordinacijos sutrikimai. Paprastai tai aiškiai matoma: katė vaikšto svirduliuodama, kartais remiasi prie sienos, bandydama išlaikyti koordinaciją. Kai katė sėdi, gali atrodyti, kad jos pusiausvyra yra gera, tačiau, kai ji sukoncentruoja žvilgsnį į žaislą arba maisto dubenėlį, ji gali pradėti drebėti.
Tačiau nepaisant katės akivaizdžių sutrikimų, ji gali savarankiškai valgyti, išmokti naudotis savo kraiko dėžute ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
Smegenėlės – galvos smegenų dalis. Jos yra kaukolės viduje prie smegenų kamieno. Tai vienas iš svarbiausių judesių koordinacijos centrų. Jos atsakingos už pusiausvyros koordinavimą, kuris vyksta automatiškai, be mūsų valios pastangų. Žinoma, sprendimas nueiti iš vienos vietos į kitą paprastai yra savanoriškas, tačiau yra tikimybė, kad teks eiti nelygiu paviršiumi, todėl tenka galvoti, kur statyti kojas, kad nenukristume. Smegenėlės gauna informaciją iš kojų, taip pat ir iš vidurinės ausies pusiausvyros (vestibuliarinio) aparato. Ši informacija pasako, ar reikia kojas kelti, ar nuleisti – smegenėlės sujungia visą šią informaciją, ir tai leidžia mums bei gyvūnams vaikščioti, bėgioti, saugotis nelygių vietų, kaip pasukti galvą, kad būtų galima pasiekti vandens dubenėlį ir t.t.
Katės smegenėlių hipoplazija ir kačių maras
Kačių smegenėlės subręsta likus kelioms dienoms iki katės gimimo. Labiausiai smegenėles gali pažeisti toksinai, kurie ilgą laiką veikia smegenėles. Taip pat kačiukams įtakos gali turėti ir prasta mamos mityba nėštumo metu, vartojami tam tikri vaistai (pvz.: grizeofulvinas, skirtas grybeliui gydyti).
Smegenėlių hipoplazijos kaltininkas gali būti kačių maras ar kitaip vadinama kačių panleukopenija: tokiu atveju sunaikinami augantys smegenėlių nervai, ir galiausiai smegenėlės atrofuojasi. Kačių panleukopenija gali užsikrėsti katė, ir tai gali turėti įtakos jos atžaloms – jų smegenėlės gali ne visiškai išsivystyti. Dėl šios priežasties kates būtina reguliariai vakcinuoti. Svarbu žinoti, kad katės negalima vakcinuoti nėštumo metu, o taip pat ir praėjus dviems savaitėms po kačiukų atsivedimo.
Diagnozė
Smegenėlių hipoplaziją galima nustatyti, atliekant kompiuterinę tomografiją arba magnetinį rezonansą. Šie tyrimai reikalingi tam, kad įtarimai būtų patvirtinti. Tačiau Lietuvoje šių tyrimų kol kas veterinarinėje medicinoje mes neturime. Paprastai hipoplaziją galima nustatyti ir pastebint, kad katės koordinacija nėra pakankamai gera, ir nematoma pablogėjimo. Smegenėlių hipoplaziją turinti katė gali garsiai vaikščioti, nugriūti be jokios aiškios priežasties, jai gali sunkiai sektis lipti laiptais.
Gydymas
Nėra jokio gydymo nuo šios ligos, tačiau jūs galite padėti katei gyventi pilnavertį gyvenimą: katės neišleisti į lauką, taip pat vertėtų pasirūpinti tokiais dubenėliais, iš kurių katė neišpiltų maisto.
Prevencija
Svarbu paskiepyti savo katę nuo kačių maro dar iki tol, kol ji nesilaukia. Reguliari vakcinacija gali padėti išvengti kačiukų smegenėlių hipoplazijos. Negalima skiepyti nėščios katės – tai padarykite po to, kai gims kačiukai, bet ne anksčiau nei po dviejų ar trijų savaičių.
Svarbu žinoti, kad katės, turinčios smegenėlių hipoplaziją, yra normalaus intelekto, ir jos gali būti puikios kompanionės. Paprastai jos būna stipriai prisirišusios prie savo šeimininkų, taigi, galite būti tikri, kad katė visada jums palaikys draugiją.
Paruošė vet. gydytoja Viktorija Lokianskienė
Komentuoti
Komentuoti