Kriptorchizmas – nenusileidusi sėklidė

Kas tai yra kriptorchizmas?

Tai yra būklė, kai augintinio viena arba abi sėklidės nenusileidžia į kapšelį. Tai gana dažna šunų bei kačių problema, ir tai dažniausiai yra gimimo defektas. Dažniau defektas pastebimas tam tikrų veislių šunims bei katėms, pavyzdžiui, Čihuahua, Koker spanieliams, Cvergšnauceriams bei Persų veislės katėms. Taigi, kriptorchizmui gali turėti įtakos ir gyvūno veislės.

Gyvūnų sėklidėse paprastai būna keturiais ar penkiais laipsniais aukštesnė temperatūra, ir jie nesugeba pagaminti gyvybingos spermos. Gyvūnai paprastai būna veikiami testosterono, ir jų elgesys būna tipiškai „vyriškas“. Kai viena sėklidė nusileidžia į kapšelį, gyvūnas gali būti vaisingas, tačiau veisimas nėra pati geriausia idėja, nes šis defektas paveldimas genetiškai.

Sertoli ląstelių navikai

Kriptorchizmo defektą turintys šunys ir katės turi didesnę riziką turėti sėklidžių naviką. Sertoli ląstelės atsakingos už brendimą ir hormonų gamybą. Navikai gali sukelti aplazinę anemiją, nuplikimą, seksualinį patrauklumą kitiems patinams. Kailio slinkimas tokiu atveju yra gana specifinis – gyvūnas plinka simetriškai iš abiejų pusių. Tai pastebėjus vertėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją, kuris atliks ultragarsinį tyrimą ir patikrins estrogenų kiekį kraujyje.

Nuo dešimties iki dvidešimties procentų navikų yra piktybiniai ir metastazuojantys (išplitę į kitus audinius ar organus). Jei navikas yra išplitęs, jį galima gydyti chemoterapija. Norint išvengti šio varginančio gydymo, patartina sėklides pašalinti dar iki tol, kol ląstelės netapo vėžinėmis.

Kokie kriptorchizmo požymiai?

Tai galima nustatyti dvylikos savaičių šunims, tačiau katinams tai nustatyti kiek sudėtingiau. Paprastai apčiuopiant gyvūno sėklides pastebima, kad jis teturi vieną sėklidę. Kadangi jauni gyvūnai dar pakankamai maži, kad tai būtų galima nustatyti, tai gali atlikti tik specialistas. Gana dažnai veterinarai gali pastebėti kriptorchizmą apčiuopiant sėklides rankomis, ir kartais sėklides „grąžinti į vietą“ visai nesudėtinga. Taip pat kartais testosterono gydymas gali padėti sėklidėms nusileisti į kapšelį.

Kadangi kriptorchizmas yra paveldimas, nepatartina tokių gyvūnų veisti, nes defektas bus perduotas augintinio atžaloms. Taigi, geriausias sprendimas būtų gyvūno kastracija, kuri gali užkirsti kelią galimoms ligoms ateityje.

Sėklidės migruoja nuo pilvo iki sėklidžių kapšelio per dvi mažytes skylutes – kirkšnies žiedus. Nenusileidusi sėklidė gali būti bet kur, prie galinio inkstų poliaus arba kirkšnies žiedo, ir gali būti gana sudėtinga šią sėklidę rasti ir pašalinti – ypatingai tais atvejais, kai gyvūnas turi antsvorio.

Taip pat tokia sėklidė paprastai būna mažesnė nei normali nusileidusi sėklidė, ir tai taip pat apsunkina operacijos eigą, ypač antsvorį turintiems gyvūnams, jei ji yra pilve, o ne kirkšnyje.

Tokie gyvūnai dažnai taip pat turi didesnį polinkį turėt kitus genetinius sutrikimus kaip kirkšnies ir bambos išvaržas, kelio girnelių išnirimus.

Kartais patariama laukti iki šešių mėnesių, kol būsite užtikrinti, kad sėklidės tikrai nenusileis. Jaunų šunų ir kačiukų sėklidės paprastai būna gana paslankios, ir jas galima atstatyti į reikiamą vietą. Praktikoje pasitaiko ir tokių atvejų, kad sėklidės nusileido vėliau nei dvylikos savaičių amžiaus, taigi, ne visada sprendimą vertėtų priimti skubiai.

Paruošė vet. gydytoja Viktorija Lokianskienė