Proptozė – akies obuolio išvirtimas iš orbitos.
Nors tai gali atrodyti gana keistai, tačiau akies obuolio išvirtimas iš orbitos yra gana dažna problema, pasitaikanti daugumai šunų veislių, ypatingai tiems šunims, kurių snukiai yra trumpi, o akys išsprogusios (brachicefalinės veislės – Pekinai, Mopsai, Ši cu, Bostono terjerai ir kt.). Šių šunų kaulų struktūros apie akis nėra labia stiprios, akiduobės negilios, o vokų angos labai didelės. Todėl jei patiriamas bent menkiausias spaudimas, akis gali iškristi iš savo įdubos.
Jei atsitiko tokia nelaimė, reikia skubiai vykti į veterinarijos kliniką.
Galite įsivaizduoti, kaip atrodo išvirtusios akys, tad galima apsieiti be vaizdinės medžiagos, kuri, reikia pastebėti, nėra labai maloni.
Akies iškritimas. Kas tai?
Proptozė atsiranda tuomet, kai akies obuolys pasislenka iš savo vietos, taip pat vokas gali būti įstrigęs už akies obuolio ir akis gali tiesiog pakibti ant šuns snukio. Vokai negali uždengti akių, todėl jos išsausėja bei pakeičia spalvą. Akys gali laikytis vos ant audinio „sruogelės”.
Kodėl taip nutinka?
Dažniausiai taip nutinka dėl snukio ar galvos traumų (kovojant su kitais gyvūnais, autotrauma ar kt.). Rečiau tai atsitinka neatsargiai patempus šuns kaklo ar galvos odą ( pvz.: veržlų šunį vedžiojant su antkakliu). Kartais taip gali nutikti net labai stipriai susijaudinus.
Ką reikia daryti?
Reikalinga skubi veterinarijos gydytojo pagalba ir gydymas. Prieš vežant augintinį pas veterinarą, vertėtų sudrėkinti marlę fiziologiniu tirpalu (neturint jo, naudokite vandenį) ir uždėkite gyvūnui ant akių (-ies) ar, jei turite, nuolatos lašinkite į akis (-į) dirbtines ašaras, nes jos labai greitai gali išsausėti. Taip pat prižiūrėkite, kad šuo nedraskytų pažeistų akių. Kai kurie šunys gali neleisti jums liestis prie akių ir jas drėkinti. Tokiu atveju išlieka tikimybė, kad šuo gali jums įkąsti, todėl galite pabandyti purkšti fiziologinį tirpalą jam ant akių nuotoliniu būdu. Neduokite šuniui jokių vaistų nuo skausmo, atvykus į vet. kliniką juos paskirs veterinarijos gydytojas.
Tik tokiu atveju, jei paaiškėja, jog per artimiausią valandą nebus galima sulaukti skubios vetererinarinės pagalbos, galite bandyti akis įstumti patys. Tam prireiks dviejų žmonių, kurių vienas laikys šunį, o kitas “tvarkys” akį. Geriausiai tai daryti pasikonsultavus su vet. gydytoju telefonu. Net jeigu procedūra pavyko, vis tiek reikia apsilankyti pas veterinarijos gdytoją dėl akies būklės įvertinimo ir tolimesnės priežiūros.
Ką darys veterinarijos gydytojas?
Jei šuo patyrė traumą, pavyzdžiui, pateko į avariją, ir jo akys iššoko, tokiu atveju visų pirma turi būti kreipiamas dėmesys į kitus pažeidimus, pavyzdžiui, smegenų sukrėtimą, snukio kaulo lūžius, vidinį kraujavimą. Tik stabilizavus būklę, gyvūnui taikoma bendroji anestezija ir akis “sutvarkoma” chirurginiu būdu.
Po akių būklės įvertinimo, dažniausiai vet. gydytojas atstato ją į vietą. Tačiau kartais akiai padaryta žala būna pernelyg sunki ir ji yra pašalinama arba išsaugoma tik kosmetiniais, o ne regėjimo tikslais. Atstačius akies obuolį į vietą, vokai gali būti laikinai susiūnami (1-2 savaitėms) dėl spartesnio gijimo, atsinaujinimo galimybės ir švaros. Jei pašalinama viena akis, dažniausiai gyvūnas gana lengvai prie to prisitaiko.
1 pav. Akies obuolio astatymas atliktas VetPet LT klinikoje
Ar mano šuo apaks ?
Nebūtinai, tačiau tokia tikimybė yra. Taigi, labai svarbu gydymą pradėti kuo greičiau, nes uždelsus tai gali baigtis ir regėjimo praradimu.
Prognozė priklauso nuo laiko (kaip greitai gyvūnui bus suteikta pagalba) bei pažeidimo lygio. Galimos komplikacijos: keratokonjunktyvitas (ragenos ir junginės uždegimas), nuolat išsiplėtęs vyzdys, sumažėjusi ašarų gamyba ,dėl ko išsivysto sausasis keratitas, ragenos išopėjimas, taip pat žvairumas, gliaukoma, apakimas ar akies obuolio netekimas.
Priežiūra po gydymo
Po suteiktos veterinarinės pagalbos, gyvūnui bus uždėta speciali plastiko apykaklė, kad šuo nesidraskytų ir bus paskirti tam tikri vaistai. Gyvūno savininkams teks stebėti, ar nėra kraujavimo, patinimo, išskyrų, ar šuo nekarščiuoja, ir jei pastebima kas nors keisto, nedelsiant reikia kreiptis pas veterinarijos gydytoją. Nepamirškite, kad augintiniui turi būti išimamos siūlės, todėl nepraleiskite pakartotinio vizito pas vet. gydytoją.
Kaip apsisaugoti?
Savininkai, auginantys rizikos grupei priklausančias veisles, turėtų stengtis laikyti augintinius taip, kad sumažėtų traumų galimybė. Galima tartis su veterinarijos gydytojais dėl probleminių šunų vokų dydžio koregavimo chirurginiu būdu. Be to, rizikos grupės šunis patariama vedžioti ne su antkakliais, o naudoti petnešas.
Paruošė vet. gydytoja Viktorija Lokianskienė
Komentuoti
Komentuoti