Šiuo metu populiariausi visame pasaulyje yra nykštukinių veislių šunys. Nors jie ir skirtingos išvaizdos, bet serga panašiomis ligomis. Lietuvoje labiausiai mėgiami jorkšyro terjerai, čichuachua, rusų žaisliukai, mopsai, cvergpinčeriai, grifonai, vakarų Škotijos baltieji terjerai.
Šių veislių, o ir neveislinių mažylių savininkai neretai nežino į ką reikia atkreipti dėmesį. Yra keletas mažesnių veislių šunims būdingų ligų ar sveikatos sutrikimų:
*Hipoglikemija – mažas cukraus kiekis kraujyje. Hipoglikemija būna 6-9 savaičių amžiaus, dažniau itin mažo svorio šuneliams. Įsigijus 500-800g sveriantį šuniuką reikai atidžiai stebėti, kad jis reguliariai paėstų kokybiško maistelio. Gliukozės trūkumas kraujyje gali iššaukti traukulius, šuniuką gali ištikti koma. Kaip suprasti, kad tai hipoglikemija? Šuniukas staiga pasidaro vangus, silpnas, lyg alpstantis, tiktai guli, neėda. Laiku nesuteikus pagalbos šuniukas gali netgi žūti. Pirma pagalba namuose – sugirdyti šiek tiek pasaldinto vandens ir kuo skubiau važiuoti pas veterinarijos gydytoją.
*Kriptorchizmas – pasireiškia tik patinams, tai yra nenusileidusi į mašnelę viena ar abi sėklidės. Tokiu atveju sėklidės lieka po oda kirkšnyje, arba pilvo viduje. Kriptorchizmas yra paveldimas defektas, šunelis gali tai paveldėti tiek iš mamos (genetiškai kalės tai perduoda), tiek iš tėvo. Kriptorchai šuneliai dažniau būna hyperaktyvūs, neretai agresyvesni, linkę dominuoti, taip pat hyperseksualūs. Vien tai neretam savininkui sukelia problemų, nes šuo sunkiai valdomas ir problematiškas namuose (pvz.: ženklina šlapimu namuose). Be to ne vietoje (viduje) esančios sėklidės yra linkę suvėžėti vyresniame amžiuje. Tokius šunis rekomenduojama kastruoti jauname amžiuje, kol šunelis dar visiškai sveikas.
*Trachėjos kolapsas. Dažnas šeimininkas skundžiasi, kad jo šunelis, kai susijaudina pradeda „kriuksėti“, traukti orą ar lyg dusti. Taip yra todėl, kad labai daug mažų veislių šunų turi trachėjos susiaurėjimą kaklo apačioje. Kremzliniai žiedai, kurie išlaiko trachėjos vamzdelio formą, subliūkšta ir šuo keliolika sekundžių gaudo, traukia orą, ar kosėja/žiaugčioja. Tai įgimtas defektas, nepavojingas gyvybei, bet tokie šuneliai sunkiau perneša karštus orus, didelius stresus, bei daug dažniau serga kvėpavimo sistemos ligomis (rinitai, tracheitai, plaučių uždegimai). Bendrą trachejos kolapsą turinčio šuns savijautą gali labai bloginti viršsvoris, netreniruotumas, pernelyg didelis nervingumas. Labai blogėja savijauta jeigu trachėjos kolapsą turintis šuo suserga širdies ligomis, turi širdies nepakankamumą.
*Kelio girnelės išnirimas. Dažnai pasitaikanti liga tarp jokršyro terjerų, čichuachua, mopsų, prancūzų buldogų ir rusų žaisliukų. Ką pastebi savininkas? – Kad šuo „juokingai“ strykčioja, bėga pastraksėdamas galinėmis kojomis, lyg taupo kelis žingsnius vieną koją. Kartais trypčioja ir bando užšokti, bet nešoka ant lovos ar nenori lipti laiptais aukštyn. Taip dažniausiai elgiasi šunys, kuriems išnyra viena ar abi kelio girnelės. T.y. Kelio sąnario girnelė išslysta iš savo vietos ir užstringa vidinėj sąnario pusėj, arba kas kelis žingsnius grįšta į savo vietą. Tai sukelia šuniui diskomfortą, skausmą, o su laiku ir pažeidžia patį sąnarį, vystosi artritas. Kelio girnelės išnirimas yra paveldima liga, todėl šunį su išnyrančiom girnelėm nerekėtų veisti, nes yra didelė rizika, kad jų šuniukai paveldės ligą.
*Hydrocephalus – galvos smegenų vandenė. Pasitaiko daug rečiau nei kiti susirgimai. Tai yra įgimtas defektas, bet dažniausiai nepaveldimas. Vandenė pasireiškia labai jauname amžiuje, iš karto po gimimo. Pastebima išsipūtus, apvali galva. Tokiems šuniukams smegenų skysčiai nenuteka į stuburo kanalą, o kaupiasi smegenų skilveliuose (specialiose talpyklose), dėl ko su laiku ima spausti smegenis iš vidaus. Stipriau paveikti šuniukai su smarkiai besikaupiančiais skysčiais paprastai ilgai neišgyvena. Šunys, kurių smegenyse skysčių mažiau – gyvena, bet jie sunkiau ir lėtai mokosi naujų dalykų, sunkiai adaptuojasi naujoj aplinkoj, lėčiau auga ir vystosi, dažniausiai būna mažesni nei kiti vados broliai, seserys. Taip pat gali turėti ir judėjimo, bei regos sutrikimus, būti hyperaktyvūs arba apatiški. Kai kuriems būna traukuliai.
*Akių problemos. Taip pat mūsų mažieji draugai gali turėti akių problemas. Ašarotos akytės ir rudi odos/plaukų „takeliai“ po akimis ne vien kosmetinis defektas. Neužtenka pavalyti paakius. Padidėjęs ašarų kiekis rodo rimtesnes akių problemas ar traumas. Kadangi uždegiminiai procesai akyse gali pakenkti regėjimui, todėl reiktų nedelsti ir nebandyti gydytis namuose. Yra daug skirtingų akių ligų, kurios gydomos skirtingai. Kai kurios akių ligos yra genetiškai perduodamos, todėl šunelių sergančių tam tikromis ligomis taip pat nereikėtų veisti, nes jų šuniukai irgi sirgs.
*Širdies problemos. Rečiau pasitaiko širdies ligos. „Širdies nepakankamumas“, tai tik terminas reiškiantis, kad gyvūnas turi širdies veiklos sutrikimą. Širdies ligų yra daug ir skirtingų, kai kurios paveldimos, kai kurios ne. Tai gali būti ir širdies ritmo sutrikimas, vožtuvų nesandarumas, aortos susiaurėjimas, širdies išsiplėtimas ir t.t. Norint teisingai įvertinti gyvūno būklę ir paskirti gydymą – pirmiausia reikia tiksliai diagnozuoti, kuri širdies liga yra pas konkretų šunį. Širdies nepakankamumą turintis šuo greičiau pavargsta, uždūsta palakstęs, kartais pakosėja, gali būti liūdnesnis, vangesnis.
Paruošė vet. gydytoja Vaida Velykytė
Komentuoti
Komentuoti