Šunų, lygiai taip pat kaip ir žmonių, šlapimo pūslėje gali pradėti formuotis akmenys, ir iš čia jie gali patekti į šlaplę. Akmenys gali būti dideli ir maži, jie gali praeiti savaime arba išplisti po šlapimo takus. Ilgainiui tai sukelia sunkų šlapinimąsi ir šlapinimąsi krauju. Šlapimo pūslės akmenys dažniau pasitaiko tam tikrų veislių šunims: Cvergšnauceriams, Dalmatinams, Ši Cu, Taksams ir Buldogams.
Paprastai akmenis sudaro tvirti mineraliniai junginiai, susidedantys iš magnio ir amonio fosfato. Jie formuojasi šarimnėje šlapimo terpėje, dažniausiai dėl bakterinės infekcijos.
Šlapimo rūgšties akmenys formuojasi rūgštinėje šlapimo terpėje, ir tai dažniausiai sąlygoja paveldimumas. Pavyzdžiui, Dalmatinai ir Buldogai yra genetiškai linkę į šlapimo pūslės ir šlaplės akmenų formavimąsi.
Taip pat gali pasitaikyti ir kitų akmenų rūšių, kaip kalcio oksolatai ar cistinai, kurie gana dažni pasitaiko Niūfaundlendų ir kitų veislių šunų tarpe. Silikatiniai akmenys pakankamai reti, ir juos dažniausiai turi Vokiečių aviganiai. Šie akmenys paprastai nėra susiję su šlapimo takų infekcijomis.
Kodėl susiformuoja akmenys?
Taip gali nutikti dėl kelių priežasčių:
Padidėjęs mineralų kiekis (pvz., kalcio, magnio, fosfatų);
Šarminis šlapimo pH;
Bakterinės infekcijos.
Akmenys gali susiformuoti per kelias savaites ar kelis mėnesius. Formavimosi greitis paprastai priklauso nuo kristalinių medžiagų kiekio arba infekcijos laipsnio. Net ir per dvi savaites gali susiformuoti dideli akmenys.
Diagnozė
Šlapimo pūslės akmenligė dažniausiai pasireiškia tokiais pačiais simptomais kaip ir šlapimo pūslės uždegimas (cistitas). Tačiau tam, kad įsitikinti ar šuo turi tik uždegimą ar taip pat ir akmenų, bendro šlapimo tyrimo neužtenka, reikalingi ir kiti tyrimai.
Akmenys, kurie yra dideli, gali būti apčiuopiami per pilvą. Daugeliu atveju diagnozę galima nustatyti atlikus rentgeninį arba ultragarsinį tyrimą. Norint nustatyti galutinę diagnozę, patikimiausias yra kontrastinis rentgeninis tyrimas. Jei atlikus rentgeną akmenų nesimato, tai diagnozę padeda nustatyti ultragarso tyrimas.
1. pav. Mūsų klinikoje ultragarsinio tyrimo metu aptikti ir chirurginiu būdu pašalinti akmenys
Gydymas
Chirurginiu būdu pašalinti akmenys turi būti tiriami: tai padės nustatyti jų sudėtį, parinkti tolimesnį gydymą ir prognozuoti, ar akmenys atsinaujins. Gydant šlapimo takų infekciją (cistitą), akmenys gali pasišalinti per kelias savaites ar kelis mėnesius. Šuniui bus paskirta speciali dieta, kurioje nedaug magnio ir baltymų (pvz.: gali būti paskiriamas ‘”Hill’s Prescription Diet s/d” ar „Royal Canin Urinary SO „ pašaras). Deja, nėra tokio pašaro, kuris padėtų tirpdyti oksalato ir silikatinių akmenų. Vis dėlto, specialus pašaras ir maisto papildai gali padėti išvengti akmenų atsinaujinimo pavojaus.
Speciali dieta ne visada yra veiksminga, nes:
Ji negali ištirpdyti visų tipų akmenų;
Akmenys tirpsta ganėtinai lėtai, ir tai gali užtrukti keletą mėnesių;
Išlieka šlaplės obstrukcijos (užsikimšimo) rizika;
Šuo ne visada ėda specialų maistą.
Kai vaistai ir dieta nėra veiksmingi, tokiu atveju bus reikalinga chirurginė operacija. Po akmenų pašalinimo išlieka 30 procentų tikimybė jiems atsinaujinti. Dėl šios priežasties šuo turėtų būti reguliariai apžiūrimas. Veterinaras gali rekomenduoti specialią dietą ar maisto papildus: pavyzdžiui, vitaminą C, aviečių sėklų arba spanguolių ekstraktą.
Akmenys gali užtverti šlapimo pūslę ir taip sukelti šlapimo nepraeinamumą. Galima įtarti, kad akmenys užtvėrė šlapimo pūslę, jei šuo šlapinasi labai maža srovele ir tai daro dažnai. Dalinis šlapimo pūslės nepraeinamumas, jei nėra tinkamai gydomas, gali tapti visišku nepraeinamumu. Kad taip nenutiktų, svarbu laiku kreiptis į veterinarijos gydytoją. Jei užsikimšimas nepraeina, gali pradėti vystitis inkstų nepakankamumas ir net sutrūkti šlapimo pūslė. Akmenys gali būti stumiami atgal į šlapimo pūslę, naudojant kateterį. Jei tai nepadeda, būtina skubi operacija.
Ką daryti, kad akmenys neatsinaujintų?
Tai priklausys nuo to, kodėl akmenys susiformavo. Kai kuriais atvejais gali tekti atlikti papildomų tyrimų, kurie patvirtins, kad šuo neserga tam tikromis ligomis (pavyzdžiui, diabetu).
Kad akmenys nebesikauptų, svarbu šuniui paskirti specialią dietą (nesvarbu, ar akmenys buvo ištirpdyti, ar išoperuoti). Mitybos pokyčiai turės teigiamą poveikį: sumažės mineralų koncentracijos pavojus, pakis šlapimo pH ir nesiveis bakterijos.
Svarbu reguliariai lankytis pas veterinarą, kuris nustatys, ar akmenys nesikaupia pakartotinai. Rekomenduojama reguliariai atlikti šlapimo ir rentgeninį arba ultragarsinį tyrimą.
Paruošė vet. gydytoja Viktorija Lokianskienė
Komentuoti
Komentuoti