
Veterinarijos praktikoje šunų ir kačių burnos ertmės ligos – kasdienybė. Svarbu žinoti, kas geriausia Jūsų augintiniui, kokia reikalinga profilaktika ir kada vertėtų sunerimti dėl gyvūno sveikatos būklės. Labai dažnai sulaukiame nusiskundimų dėl gyvūno nemalonaus kvapo iš burnos ertmės, dantų apnašų, akmenų susidarymo, burnos gleivinės paraudimo, atsisakymo ėsti ir pan.
Tad pateikiame trumpus atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.
Halitozė
Tai nemalonus kvapas, sklindantis iš burnos ertmės. Pagrindinės halitozę sukeliančios priežastys yra bakterijos, dantų apnašos ir akmenys, pašaro likučiai dantų kišenėse, kraujavimas iš dantenų dėl sutrikusio krešėjimo ar nekrozė (negyvi audiniai). Todėl dažniausiai nemalonus kvapas iš burnos sklinda ne dėl plaučių ar žarnyno pažeidimų, o dėl burnoje tūnančių mikrobų.
Pati dažniausia halitozės priežastis yra bakterijų bioplėvelės formavimasis ant danties. Bakterijos turi tendenciją prikibti prie danties emalio vos išsiskiriant seilėms ir cheminei, bakterijas pritraukiančiai medžiagai – glikoproteinui.
Burnos ertmė – šilta ir drėgna terpė bakterijoms daugintis. Vos išsiskyrus seilėms, jos per 6 – 8 valandų laikotarpį prikimba prie emalio, ilgainiui suformuodamos mineralizuotas dantų apnašas, kurios suformuoja akmenį ir gleivinės paraudimą virš pažeisto danties. Manoma, kad audinių pažeidimas ir kvapas sklinda dėl bakterijų skleidžiamų toksinų ir sieros. Taigi, toliau paraudimas vystosi į gingivitą, o dantų apnašos iki periodontito, ko pasekoje gyvūnui iškrenta dantys.
Mažų veislių ir trumpasnukiai šunys yra labiau linkę į burnos ertmės ligas dėl netaisyklingo sąkandžio ir artimesnio dantų išsidėstymo bei polinkio gyvūnus šerti minkštu pašaru.
Gingivitas
Gingivitas – tai burnos gleivinės uždegimas, kuris vystosi dėl dantų apnašų, akmenų ir mineralų atsidėjimo, esant netinkamai burnos higienai. Kitaip tariant – tai dantenų uždegimas.
Bakterijos kaupiasi tarp danties ir gleivinės, formuoja bioplėvelę, dauginasi, išskiria toksines medžiagas ir taip sukelia uždegimą. Vystantis gingivitui, burnos ertmė tampa skausminga, gali kraujuoti dantenos, iškristi dantys (1 pav.). Iš pirmo žvilgsnio nekalta burnos ertmės liga, negydant gali sukelti rimtesnius sveikatos sutrikimus, bakterijoms patekus į kraujotaką ir keliaujant į organus, pvz., širdį.
Dažnai liga pastebima dar prieš jai pradedant rimčiau progresuoti. Pirmiausia pasireiškia anksčiau minėta halitozė (nemalonus kvapas iš burnos), toliau pastebima raudona linija virš dantų – tai pirmieji gingivito požymiai. Gyvūno burnos ertmė tampa skausminga, jie neleidžia prie jos prisiliesti, pradeda kasytis ir trinti snukį letena, nustoja ėsti sausą pašarą ir renkasi minkštą, taip pat, ant žaislų galima pastebėti seilių susimaišiusių su krauju.
1 pav. Fistulė danties iškritimo vietoje. Matomi susiformavę dantų akmenys. (jorkšyro terjeras, patinas, 2 m.)
Stomatitas
tai burnoje esančių minkštųjų audinių pažeidimas, pvz., lūpų, liežuvio. Dažniausiai stomatitas pasireiškia kaip antrinė liga ar pirminės, sisteminės ligos požymis, pvz., sergant cukriniu diabetu, inkstų nepakankamumu, imuninės sistemos ligomis, virusinėmis ligomis, įstrigus svetimkūniui ar dėl sukandžiojimo. Ypatingai sunkūs atvejai pasitaiko gyvūnams, kurie kandžioja laidus ar suėda nuodingus augalus, chemikalus, tačiau tokie atvejai pavieniai ir itin reti. Stomatitas pradžioje gali pasireikšti gingivitu, tai yra pastebima raudona linija virš dantų. Toliau gali prasidėti kraujavimas iš dantenų, kurios kartu su liežuviu, lūpomis gali tinti, taip pat gali atsiverti opos. Iš burnos sklinda stipriai nemalonus kvapas, ant dantų formuojasi apnašos ir akmenys. Burnos ertmė itin skausminga, todėl gyvūnai visai atsisako pašaro, ilgainiui gali išliesėti. Svarbu atminti, kad katėms neėdant 2 paras vystosi kepenų pažeidimai (lipidozė). Be to, katėms būdingi ir lėtiniai gingivostomatitai (2 pav.), susiję su imuninės sistemos sutrikimais ir virusinėmis ligomis (pvz., kačių kaliciviroze). Šie, pažengus ligai, gali būti gydomi visą gyvenimą.
2 pav. Gingivostomatitas (Meino meškėnas, 1 m., patelė). Pigmentacija aplink lūpas – lentigo, dažnai pasitaiko oranžinės spalvos katėms, su uždegimu nieko bendro neturi
Pieniniai dantys
Kačių pieniniai dantys iškrenta tarp 3 – 7 mėnesio, šunų – tarp 4 – 8 mėnesio. Gyvūnui augant nuolatiniai dantys išstumia pieninius dantis, tačiau neretai nutinka taip, kad šie susilaiko. Priežastys, kodėl taip nutinka, kolkas nėra pilnai žinomos. Neiškritę pieniniai dantys (3 pav.) gali sukelti sąkandžio ir žandikaulio anomalijas, pažeisti gomurį, lūpas, kitus audinius. Gali atsirasti nemalonus kvapas, vietiškai – gleivinės uždegiminės reakcijos (gingivitas, stomatitas), retais atvejais susiformuoja burnos ertmės – fistulės. Todėl jei pieniniai dantys neiškrito, reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją apžiūrai. Veterinarijos gydytojas įvertins ar jau reikia atlikti priverstinę pieninių dantų traukimo procedūrą.
3 pav. Neiškritę pieniniai dantys. (Jorkšyro terjeras, patelė, 1 metai)
Dantų akmenys
Dantų akmenys formuojasi dėl neatliekamos profilaktikos ir laiku negydant anksčiau minėtų ligų. Ant danties emalio kimbant bakterijoms, jos dauginasi sudarydamos bioplėvelę, kuri pritraukia ir pašaro likučius, kurie sudaro mitybinę terpę. Ilgainiui susiformuoja dantų apnašos, o jų nevalant, šios mineralizuojasi. Dantų akmenys (4 pav.) pažeidžia dantenas ir burnos minkštuosius audinius. Vystosi uždegimas, atsiranda nemalonus kvapas iš burnos, dažnas seilėjimasis, atsisakymas ėsti, išliesėjimas.
4 pav. Dantų akmenys. Prieš burnos higieną. (Malinua, patinas, 4 metai)
Profilaktika ir gydymas
Visų pirma, siekiant išvengti burnos ertmės ligų, reikėtų gyvūnus laiku ir reguliariai vakcinuoti bei užtikrinti stiprią imuninę sistemą šeriant kokybišku, aukštos kokybės pašaru, ir esant reikalui, naudoti vitaminų, mineralinių medžiagų ar omega rūgščių papildus.
Šunų ir kačių burnos ertmės negalima valyti žmonėms skirta dantų pasta, kadangi sudėtyje esančios medžiagos dirgina skrandį ir gali sukelti uždegimą – gastritą. Burnos ertmė išlieka nepažeista, pratinant gyvūną prižiūrėti burnos ertmę nuo mažens: pvz., ant piršto užsivilkus švelnų audinį, masažuoti dantenas ir valyti susikaupusias dantų apnašas. Toliau galima pradėti naudoti specialias veterinarines priemones: dantų šepetėlius, pastas, gelius, miltelius ir skanėstus skirtus burnos higienai.
Jauniems gyvūnams, iki 1 metų amžiaus, kol keičiasi dantys, nerekomenduojami labai kieti žaislai, kramtalai, ypač kaulai, kadangi pieniniai dantys – silpni ir gali išlūžti, toliau suformuodami dantenų pūlingą uždegimą, ko pasekoje gali pradėti tirpti ir žandikaulis. Juos galima pakeisti daržovių šiaudeliais (pvz., agurkų, morkų). Taip gyvūnas papildomai gauna vitaminų, ląstelienos ir nusivalo dantų apnašos, nėra rizikos išlūžti dantims.
Šunims ir katėms, turintiems polinkį į dantų apnašų susidarymą rekomenduojama valyti dantis mechaniškai (ultragarsiniu skaleriu) 1 kartą metuose (5 pav.). Atsižvelgiant į gyvūnų gerovės įstatymą, procedūrą BŪTINA atlikti anestezuotam gyvūnui. Gyvūnus būtina narkotizuoti, kadangi burnos higienos ar dantų traukimo metu sukeliamas tam tikras skausmas ir kraujavimas iš dantenų, ko gyvūnas miegodamas nejaučia dėl anestezijos nuskausminamojo poveikio. Taip pat, galima kruopščiai, be streso išvalyti skaleriu visas ertmes, kurių gyvam gyvūnui to padaryti preciziškai tiesiog neįmanoma. Prieš anesteziją atliekamas klinikinis gyvūno tyrimas ir rekomenduojami morfologinis ir/arba biocheminis kraujo tyrimai, siekiant įsitikinti, kad gyvūnas neserga gretutinėmis ligomis. Dažniausiai išskiriami uždegimai, virusinės ir bakterinės ligos, mažakraujystė, inkstų ar kepenų nepakankamumas, diabetas ir kiti susirgimai. Tokiu atveju, vertinama narkozės ir procedūros rizika, bei parenkama individualus anestezijos protokolas. Kai kuriems gyvūnams gali būti reikalingas dantų rentgeno tyrimas.
5 pav. Po burnos higienos ultragarsiniu skaleriu (Malinua, 4 metai, patinas)
Jauniems gyvūnams, kuriems neiškrenta pieniniai dantys, rekomenduojamas dantų rovimas, siekiant išvengti polidontijos (per daug dantų), sąkandžio bei žandikaulio anomalijų. Svarbu atminti, kad šios anomalijos vystosi ir dėl netaisyklingo nuolatinių dantų augimo (6 pav.). Individualiais atvejais skiriamas gydymas antibiotikais dėl antrinės infekcijos vystymosi, vaistais nuo uždegimo ir skausmo, taip pat papildai imuninei sistemai stiprinti ir uždegiminei reakcijai sumažinti.
6 pav. Netaisyklingai išaugusi iltis pas jauną sfinksų veislės katę
Taip pat, dažnai sulaukiame klausimų, ar galima papildomai skirti kalcio papildus gyvūnams, kurių dantys nulūžta, skyla, yra pakitusio pigmento (pvz., papilkėję). Dažniausiai to neprireikia, tačiau kartais prieš skiriant kalcio papildus, ypatingai jauniems gyvūnams ir senjorams, rekomenduojamas Ca parametro biocheminis kraujo tyrimas ir reiktų konsultuotis su veterinarijos gydytoju
Burnos ertmės apžiūrą, kaip ir žmonėms, rekomenduojama atlikti bent kartą kas 6 – 12 mėnesių. Taip bus užkirstas kelias burnos ertmės ligų vystymuisi ir progresavimui bei užtikrinta tinkama augintinio sveikatos būklė.
Komentuoti
Komentuoti