Dažnas šunų kasymasis ar laižymasis gali būti toks pat įkyrus kaip ir puolantys uodai vasarą. Tačiau nereikia kaltinti savo augintinio dėl blogų įpročių – greičiausiai tai bus susiję su odos problemomis.
Priežasčių spektras įvairus: nuo alergijos parazitams iki klastingų ligų. Šunys dažnai serga odos ligomis, kurių klinikiniai požymiai panašūs, tačiau etiologija (priežastys) skiriasi, todėl VetPet LT gydytoja Viktorija Lokianskienė paruošė dažniausiai pasitaikančių šunų odos problemų trumpą apžvalgą:
1. Alerginis dermatitas
Alergines reakcijas šunims gali sukelti įvairios priežiūrai skirtos priemonės (pvz.: šampūnai), netinkamas pašaras ar aplinkos dirgikliai, tokie kaip žiedadulkės, dulkių erkutės ar vabzdžių įkandimai. Esant alergijai šuo gali kasytis nepaliaujamai, o oda negražiai išberiama. Gliukokortikoidai gali padėti gydyti šiuos negalavimus, tačiau pats efektyviausias metodas yra nustatyti alergenus (priežastis) ir jų (jeigu įmanoma) vengti.
2. Mielių infekcija (Malassezia)
Jei šuo nenustoja kasytis ausų ar laižytis kojų pirštų, būtina, kad veterinaras ištirtų šunį dėl mielių infekcijos. Kiti būdingi simptomai – sudirgusi, pakitusi odos spalva ar niežulys. Infekcija dažniausiai pasireiškia ausų ar letenų plotuose, nes šiose vietose mielėms yra palankiausios sąlygos vystytis. Mielių infekciją galima greitai nustatyti, o gydymas su vietiškai veikiančiais tepalais dažnai yra sėkmingas. Sunkesniais atvejais veterinaras gali paskirti oraliaii suduodamų vaistų ar gydomąją vonią. Mieliagrybis išbujoja dažniausiai dėl kitų ligų, todėl būtina nustatyti pirminę priežastį.
3. Folikulitas
Folikulitas – tai plauko maišelio uždegimas, kuris gali būti paviršinis ir gilusis. Folikulitą sukelia bakterinė infekcija, kurios metu ant odos atsiranda opos, išbėrimai ar šašai. Trumpaplaukiams šunims yra nesunku pastebėti šiuos odos pakitimus. Ilgaplaukiams šunims, pats pastebimiausias simptomas gali būti susilpnėjęs ir slenkantis kailis, bei pleiskanojanti oda. Folikulitas dažnai pasireiškia kartu su kitomis odos problemomis, tokiomis kaip niežai, alergijos ar odos pažeidimai. Gydymui yra paskiriami oraliai suduodami antibiotikai ir antibakteriniai tepalai arba šampūnai.
4. Pūslelinė (impetigo)
Dar viena bakterinė infekcija, kuri dažniausiai pasireiškia jauniems šuniukams. Infekcijos metu, po oda, susidaro pūslės, kuriose kaupiasi pūliai, o prisikaupusios pūslės plyšta ir pasidengia šašu. Pūslės dažniausiai susidaro beplaukiame pilvo plote. Pūslelinė retai pasireiškia sunkesne forma ir gali būti gydoma vietiškai veikiančiais tirpalais ar kremais. Infekcija retai plinta toliau.
5. Pioderma
Pioderma – bendras terminas, vartojamas bet kokios pirminės (impetino) ar antrinės (esant odos pažeidimams) pūlinės odos infekcijos atvejais.
http://old.vetpet.lt/straipsniai/sunys/207-sunu-odos-bakterine-infekcija-piodermija.html
6. Šlapioji seborėja
Seborėjinis dermatitas – šunų odos pažeidimas, kurį sukelia padidėjęs riebalų išskyrimas ir dėl to atsiradusios gausios pleiskanos. Kartais ši liga gali būti genetiškai paveldima, kuri pasireiškia jauniems šuniukams ir gali trukti visą likusį gyvenimą. Tačiau daugumai šunų, atsiradęs pleiskanų gausėjimas yra susijęs su kitomis sveikatos problemomis, tokiomis kaip alergijos ar hormoniniai sutrikimai. Tinkamam gydymui svarbu nustatyti pažeidimo priežastį ir ją pašalinti, kad simptomai nesikartotų.
7. Trichofitija (odos grybelis)
Kitaip dar vadinama odos grybeliu, kuris dažniausiai nustatomas šuns galvos, ausų, letenų ir priekinių galūnių srityse. Pažeistose vietose oda pleiskanoja, slenka plaukai ir vystosi uždegimas. Imliausi grybeliui yra patys jauniausi šuniukai (iki 1 metų amžiaus). Infekcija gali greitai išplisti ne tik tarp kitų šunų, tačiau gali užsikrėsti ir patys gyvūnų šeimininkai. Gydymui naudojami įvairūs priešgrybeliniai vaistiniai preparatai.
8. Alopecija (nenormalus plaukų šėrimasis, išplikimas)
Visi, kas namuose laiko šunis, žino, kad jie šeriasi. Koks yra normalus šerimasis, priklauso nuo šuns veislės, metų laiko ir aplinkos,tačiau, kartais stresas, nevisavertė mityba ar įvairūs susirgimai gali sukelti padidėjusį plaukų netekimą. Jeigu pastebimas sutrikęs (padidėjęs) plaukų šerimasis nei įprastai ar pastebimos plikos dėmės kailyje, būtina kreiptis pas veterinarijos gydytoją.
9. Erkutės (niežai)
Niežai yra odos sutrikimas, kurį sukelia maži parazitai, vadinami niežų erkutėmis. Yra keletas rūšių erkučių: Sarcoptes, Notoedres ir Demodex. Sarkoptozė (sukėlėjas lot. Sarcoptes scabiei) yra žinoma, kaip šunų niežai, bet jie gali būti lengvai pernešami ir žmonėms, tačiau ant žmonių šie parazitai nėra prisitaikę išgyventi. Pagrindiniai požymiai yra didžiulis niežulys, paraudusi oda, opos ir plaukų netekimas. Dažniausiai pažeidžiamas šuns veidas, ausys ir galūnės. Demodekozė (sukėlėjas lot. Demodex canis) tai genetinė, neužkrečiama liga. Demodex erkutės pažeidžia plauko folikulus, dėl ko šuo pradeda plikti. Odos niežulys bei kiti pažeidimai būna ne visada ir ne tokie stiprūs lyginant su sarkoptoze. Gydymas turi būti parenkamas, tik tinkamai nustačius kokia niežų erkutė sukėlė niežėjimą. Daugiau informacijos:
http://old.vetpet.lt/straipsniai/sunys/181-sunu-niezai-sarkoptoze.html
10. Blusos
Blusos yra žinomos visiems augintinių šeimininkams. Kartais šių mažų parazitų nesimato, tačiau jų išmatas ir kiaušinėlius galima lengvai pastebėti ant šuns kailio. Kiti požymiai – pernelyg didelis laižymasis, kasymasis, šašų ir šlapiuojančių egzemų susidarymas. Ypač didelės blusų invazijos gali sukelti anemiją (mažakraujystę), o tuo pačiu šunys gali užsikrėsti ir kitais parazitais, tokiais kaip agurkiniais kaspinuočiais, kuriuos perneša blusos. Gydymui skiriami įvairūs antiparazitiniai lašai, šampūnai, purškikliai ar kt. Svarbu į gydymo programą įtraukti visą šuns aplinkos tvarkymą, taip pat ir kitus namuose auginamus gyvūnus. Daugiau informacijos:
http://old.vetpet.lt/straipsniai/ivairus/176-blusu-sukeltas-alerginis-dermatitas.html
11. Erkės
Erkės, kaip ir blusos, yra išoriniai parazitai, kurie minta krauju. Ant šuns odos, erkės yra nesunkiai pastebimos ir plika akimi. Norint tinkamai ištraukti įsisiurbusią erkę, specialiu pincetu reikia stengtis sumti ties galvute ir sukant prieš laikrodžio rodyklę iš lėto traukti. Jeigu to padaryti nepavyksta, arba nedrįstate, kreipkitės kuo skubiau į veterinarijos gydytoją. Erkės ne tik sukelia kraujo netekimą ir anemiją, bet ir perneša tokias ligas kaip laimo, babeziozę, anaplazmozę, erlichiozę ir kitas pavojingas infekcijas. Jei gyvenate vietovėje, kur yra gausiai paplitusios erkės, pasitarkite su veterinarijos gydytoju dėl apsaugos nuo erkių. Daugiau informacijos:
http://old.vetpet.lt/straipsniai/sunys/158-sunu-erkiu-sukeliamos-ligos.html
12. Odos spalvos ir tekstūros pakitimai
Šunų odos spalvos ar tekstūros (pvz.: sustorėjusi oda) pakitimai gali būti dėl daugelio priežasčių, dažnai tai gali būti net metabolinių ar hormoninių sutrikimų požymis. Būtina visada pasitarti su veterinarijos gydytoju dėl bet kokių šuns kailio ar odos pakitimų.
13. Sausa, pleiskanojanti oda
Sausa ir pleiskanojanti oda yra dažnas sutrikimas. Tai yra dažnas alergijų, niežų ir kitų odos ligų požymis, tačiau dažniausiai, sausa ir pleiskanojanti oda nėra rimtas sutrikimas. Kaip ir žmonėms, kai kuriems šunims oda sausėja esant žiemos laikotarpiui. Pastebėjus šiuos sutrikimus pasitarkite su veterinarijos gydytoju.
14. Galūnių laižymosi granulioma
Sutrikimas, kitaip žinomas kaip neigiamai veikiančio galūnių laižymosi sukeltas dermatitas. Tai varginantis odos pažeidimas, kurį sukelia didžiulis ir nesustojamas potraukis pastoviai laižyti tą pačią vietą – dažniausiai pastebima priekinių galūnių apatinėse srityse. Pažeista vieta negyja dėl atsiradusio skausmo ir niežėjimo, o tai sukelia dar didesnį tos pačios vietos šuns laižymasi. Gydymui gali būti skiriami raminamai veikiantys antidepresantai, neskanūs, dezinfekuojantys vietiškai veikiantys tirpalai bei plastiko apykaklės.
15. Odos navikai
Jei pastebėjote šuns odos sukietėjimų, šiuos pakitimus reikia kuo greičiau parodyti veterinarijos gydytojui. Yra keletas rūšių šunų odos navikų, jie gali būti gėrybiniai ir piktybiniai. Diagnozei patvirtiniti galima atlikti naviko biopsiją. Jei odos sukietėjimas yra pakankamai mažas, rekomenduotina jį tuoj pat pašalinti. Tokiu būdu diagnozė (histologinis tyrimas) ir gydymas bus atlikti vienu metu. Tai vienintelis tinkamas gydymas, kuris gali būti taikomas neišplitusiems navikams.
16. Šlapiuojanti egzema
Sutrikimas, dar žinomas kaip ūmusis šlapiasis dermatitas (angl. Hot spots), kurios metu pastebimi nedideli, raudoni, suerzintos odos ploteliai, oda suerzintose vietose karšta. Dažniausiai tokios odos ploteliai aptinkami šuns galvos, klubų ar krūtinės srityse. Tokia odos būklė gali išsivystyti dėl daugelio priežasčių, įskaitant įvairias infekcijas, alergijas, vabzdžių įkandimus ar pernelyg didelį laižymasi. Pažeistas odos vietas būtina valyti ir tepti tepalu, kurį paskiria veterinarijos gydytojas.
17. Imuninės sistemos sutrikimai
Kai šuns odos žaizdos ar kiti pažeidimai ilgai gydomi negyja, galima įtarti imuninės sistemos sutrikimus, tačiau tokie atvejai pasitaiko retai. Labiausiai žinomas iš tokių sutrikimų yra vilkligė. Vilkligė – autoimuninis sutrikimas, kai kūno imuninė sistema atakuoja savo pačios ląsteles. Tai sisteminė liga, kurios metu pažeidžiama ne tik oda, bet ir sąnariai, inkstai ir kiti organai. Labiausiai nukenčia veido ir kojų odos plotai, atsiranda išopėjimas bei pigmento nebuvimas nosies srityje, išopėjusios ir sustorėjusios pėdutės. Jei negydoma – šis sutrikimas gali būti mirtinas.
18. Analinių liaukų problemos
Jei matote, kad jūsų augintinis trina užpakalį į žemę ar bando kandžiotis pauodegį – tai ženklas, kad reikia pasirodyti veterinarijos gydytojui. Šios problemos yra gana dažnos ne tik šunims, bet ir katėms, bei sukelia didžiulį diskomfortą. Ankstyvas gydymas gali apsaugoti gyvūną nuo tolimesnių problemų. Jei jūsų gyvūnui šios problemos dažnai atsinaujina – geriausias gydymas yra jų šalinimas chirurginiu būdu. Daugiau informacijos:
http://old.vetpet.lt/straipsniai/sunys/155-sunu-analiniu-liauku-problemos.html
Kada reikia nuvesti šunį pas veterinarijos gydytoją?
Dauguma odos sutrikimų nėra skubūs atvejai, tačiau labai svarbi yra tinkama diagnozė, nuo kurios ir priklauso gydymo sėkmė. Būtina kreiptis pas veterinarijos gydytoją jei šuo nuolatos kasosi ar laižosi, o taip pat pastebėję bet kokios kailio ar odos pakitimus, įskaitant pleiskanojimą, spalvos pasikeitimus, raudonumą ar nuplikusias vietas. Gydymas dažniausiai būna sėkmingas, jei nustatomos tikslios sutrikimų priežastys.
Ar Jūsų augintinis taip pat turi panašių ar kitų odos problemų? Jei taip, galite registruotis dermatologinei konsultacijai 860034409
Paruošė vet. gydytoja dermatologė Viktorija Lokianskienė
Komentuoti
Komentuoti