LIGOS

  • Bakterinės ligos

Pastereliozė
Pasterelioze yra vadinamos visos ligos, kurias sukelia Pasteurella multocida. Liga pasireiskia įvairiai, gali būti rinitas, pneumonija, pyometra, orchitas, vidurinės ausies uždegimas, konjunktyvitas, poodinis abscesas ir septicemija.

Rinitas (sloga)
Nosies sinusų gleivinė tampa infekuota įkvepiant šios bakterijos arba tiesioginio kontakto metu su užsikrėtusiu gyvūnu ar per užterštus daiktus. Klinikiniai požymiai pasireiškia nosies neįprastu garsu, šniokštimu, gleivingom ar pūlingom išskyromis iš nosies. Piklausomai nuo to kokio virulentiškumo bakterija ir nuo gyvūno jautrumo, užsitęsus ligai, infekcija gali išplisti ir į apatinius kvėpavimo takus. Jei pažeidžiami tik viršutiniai kvėpavimo takai, pirminiai požymiai yra čiaudulys su išskyromis.
Pasteurella bakterija dažniausiai randama iš pažiūros sveikai atrodantiems triušių nosies sinusuose. Stresas, kilęs dėl ekstremalios teperatūros, didelės drėgmės, aukšto amoniako kiekio aplinkoje (triušidėse), kelionių, nėštumo ir žindymo yra pagrindiniai faktoriai, sukeliantys slogą.
Gydymui naudojami plataus spektro antibiotikai, tokie kaip oxytetraciklinas arba chlortetracyklinas gali sumažinti klinikinius simptomus. Tačiau,  gyvūnai dažniausiai lieka šios bakterijos nešiotojai ir gali užkrėsti jauniklius ir kitus kartu gyvenančius žvėrelius.
Kartais gali būti naudojami fluorochinolonai ir antibiotikų kombinacijos. Penicilinai sukelia mirtiną enterotoksemją. Gydant, svarbu šalinti stresą, kad liga nepasikartotų. Jei triušis gyvena ne vienas, svarbu jį laiku atskirti nuo kitų laikomų triušių.

Pneumonija (plaučių uždegimas)
Iš viršutinių kvėpavimo takų infekcija gali pereiti į plaučius ir sukelti plaučių uždegimą.
Šiuo atveju, triušių mirtingumas sieka apie 25 %, dažniausiai miršta vyresnio amžiaus gyvūnai. Pneumonijos klinikiniai simptomai yra depresija, apsunkintas kvėpavimas,išskyros iš nosies. Kūno temperatūra dažniausiai būna pakilus.
Gydymui taip pat yra naudojami plataus veikimo sprektro antibiotikai.

Piometra (pūlingas gimdos uždegimas)
Piometra vadinama supuliavusi gimda. Gimdos siena dažniausiai išsiplečia ir prisipildo pūliais. Infekuotos patelės negalės atsivesti, todėl yra brokuojami ir dažniausiai skerdžiami (fermose). Patelės užsikrėčia šia bakterija poravimosi metu nuo patinų su lėtine sėklidžių infekcija, arba gali bakterija nukeliauti iš vaginos ar kitų organų.
Jei yra nosies gleivinė infekuota, tuomet dažniausiai infekuota yra ir gimda ta pačia P. multocida bakterija.
Gydymas yra neefektyvus, kartais galima išsaugoti gyvūnui gyvybę atliekant ovariohisterektomiją (kastraciją).

Orchitas (sėklidžių uždegimas)
Orchitas tai sėklidžių uždegimas. Sėklidės padidėja ir dažnai formuojasi abscesai. Gali būti su pūliais. Kartais uždegimas gali apimti lytinės varpos gleivinę ir sukelti taip vadinamą balanopostitą. Lytinės varpos gleivinė parausta, patinsta ir bėga baltas eksudatas (pūliai). Kaip jau buvo minėta, infekcija persiduoda kergimo metu.
Gydant balanopostitą, galima naudoti penicilino ar kitus tinkamus antibiotikų turincius tepalus tiesiai į varpą.

Vidurinės ausies uždegimas
Vidurinės ausies uždegimas – būgnelio ertmės prisipildymas pūliais. Jei procesas apima vidinę ausį, sutrikdoma gyvūno pusiausvyra, galva krypsta į šoną.
Nors Pasteurella mikroorganizmų gydymas yra jautrūs antibiotikams, tačiau šiuo atveju gydymas dažniausiai yra neefektyvus, del infekcijos izoliuotos lokalizacijos.

Poodinis abscesas
Pasteurella ar kitos bakerijos gali sukelti abscesus daugeliuose organuose, bet abscesai yra ypač  aiškiai matomi kai jie pasireiškia poodiniame audinyje. Jie atrodo kaip minkšti patinimai po oda. Gydymas susideda iš absceso atvėrimo ir drenavimo ir antibiotikų skyrimo.

Septicemia (kraujo užkrėtimas)
Ši pastereliozės forma pasireiškia dideliu kraujo užkrėtimu per trumpą laiką ir dažniausiai sukelia greitą triušio mirtį be jokių klinikinių simptomų. Audinių pakitimai – keletas kraujosrūvų širdyje ir perikarde, blužnies patinimas, kongestija viršutiniame virškinimo trakto dalyje.Dėl  klinikinių simptomų trūkumo ir greito ligos progresavimo, nelieka laiko tinkamam gydymui.

Enteritas (plonųjų žarnų uždegimas)
Enteritą gali sukelti net ne vienas sukėlėjas, o keli, pvz bakterijos, pirmuonys ir grybai. Bet koks viduriavimas, kuris nugaišina triušius yra priskirimas šiai grupei. Anksčiau ši grupė buvo vadinama enterito kompleksu, nes pasireikšdavo daug skirtingų simptomų, tačiau juos siejo vienas ryšys, t.y. galutinis sindromo rezultatas – gaišimas. Šiuo metu yra žinomos šios specifinės ligos, kurios yra aprašytos žemiau.

Enterotoksemija
Enterotoksemija tai staigi  diarėja jaunų 4-8 savaičių triušiukų. Triušiukai dažniausiai vieną dieną atrodo normaliai, bet jau po kitos dienos gali nugaišti su klinikiniais požymiais ar be jų. Ši ūminė mirtis ištinka dėl mirtinų toksinų, kuriuos produkuoja Clostridium spiroforme. Jauni triušiukai gaišta per 24-48 val;  retkarčiais suaugę gyvūnai gali užsikrėsti ir jie gali išgyventi ne ilgiau kaip 96 val. Penicilinais gydomi triušiai gali taip pat iššaukti šią ligą.
Skrodimo metu, aptinkami tipiniai pažeidimai, tokie kaip skysčių pripildytas žarnynas, gleivinė su petechinėmis kraujosrūvomis, kurių daugiausiai aptinkama aklojoje žarnoje. C. Spiroforme galima išauginti kraujo agare, tačiau tai yra anaerobinė bakterija ir būtina auginti anaerobinėje aplinkoje. Diagnozė: imamas turinys  iš  žarnyno, centrifuguojamas, daromas tepinėlis, nudažomas ir mikroskopuojamas.
Yra mažai žinoma apie organizmų plitimą, bet yra žinoma, kad tai nėra normali triušių mikrofloros dalis. Dietos tipas yra vienas iš faktorių lemiantis šios ligos pasireiškimą. Daug skaidulų turintis maistas sumažina šios ligos pasireiškimo tikimybę. Šieno ar šiaudų papildymas racione yra labai naudingas. Antibiotikų skyrimas su maistu ar vandeniu laikinai sumažina simptomus, tačiau liga atsinaujina dar kartą jei nepakeičiamas mitybos racionas.

Enteropatija
Ši ne dažna žarnyno liga pasireiškia triušiams bet kokiame amžiuje ir pasireiškia lėtiniu viduriavimu  arba konstipacija (vidurių užkietėjimas). Triušiai su šia liga gyvena nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Jie nieko nevalgo ir sėdi narvelyje susikūprinę ir dėl skausmo griežia dantimis. Kartais jie atrodo išsipūtę, ir dažniausiai susigūžia prie vandens šaltinio.
Šios ligos etiologija nėra žinoma, bet dažniausiai visiems triušimas yra konstipacija. Skrodimo metu aptinkama išmatų sankaupos aklojoje ir galinėj plonųjų žarnų dalyje. Gaubtinėje žarnoje gleivinė drebučių pavidalo ir tai yra pagrindinė enteropatijos diagnozė. Kiti pažeidimai, matomi skrodimo metu yra generalizuota dehidratacija ir didelis kiekis skysčių skrandyje.
Sukiėtėjimai gali būti palpuojami per pilvo sieną jauniems liesiems triušiams, tačiau gydymas nėra labai sėkmingas. Net ir laiku diagnozavus ligą, retai kada pavyksta pagydyti. Kartais gali būti naudinga rehidracija ir elektrolitų atstatymas. Druskos papildymas maiste padidina vandens suvartojimą ir sumažina šios ligos plitimą. Negalima dėti druskos į vandenį ar atskirai druskos ritės į narvą.

Klostridijozė
Šią ligą sukelia Clostridium piliformes. Klinikiniai simptomai matomi ką tik nujunkytiems jaunikliams yra diarėja, apatiškumas, apetito praradimas, dehidratacija ir gaišta  72 val. laikotarpyje. Pažeidimai – edema, hemoragijos ir nekrozė aklosios žarnos gleivinėje, kepenyse ir širdyje. Mikroorganizmai randami ląstelėse šalia nekrotizuotų vietų, ir tipinės bakterijos radimas ląstelės viduje yra pagrindinis diagnostikos būdas. Gyvūnai išgyvenę ūminį ligos pasireiškimą gali išgyventi, tačiau sutrinka jų normalus augimas.
Ši liga plinta tiesioginio kontakto būdu per išmatomis užkrėstą pašarą ir kraiką. Kai kurios streso formos, kaip per didelis skaičius gyvūnų tame pačiame narve ar ekstremali temperatūra yra reikalingi šios ligos pasireiškimui.
Ši liga gali būti gydoma antibiotikais, ir  taikyti prevencines priemones, tokias kaip gera sanitarija, laiku pašalinti išmatas iš narvo.

Listeriozė
Listeria monocytogenes kartais sukelia septicemiją jauniems triušiukams, suaugusiems gali sukelti meningoencefalitą, gimdos uždegimą ir vaisiaus žuvimą vaikingoms patelėms. Jautriausi šiai ligai yra vaikingos patelės ir ką tik gimę jaunikliai. Mikroorganizmai yra nuryjami arba patenka su įkvepiamu oru.
Septicemijos atveju, mirtis ištinka staiga, be jokiu klinikinių simptomų. Daugumai triušių pasireiškia vangumas, silpnumas, išskyros iš nosies ir gali net pasireikšti traukuliai. Atsiranda nervų sistemos sutrikimai, tokie kaip  sutrikusi koordinacija, pusiausvyra ir svyruojanti eisena. Šie reiškiniai išlieka keleta dienų ar savaičių ir pilnai pasveikstama retai. Užsikrėtusioms vaikingoms patelėms vystosi gimdos pūlinis uždegimas, praranda svorį ir gali abortuoti. Dauguma išgyvenusių lieka nevaisingos dėl gimdos pažeidimų ir pyometros.
Geriausi vaistai listeriozei gydyti yra tetraciklinų grupės antibiotikai. Gydant nėščias pateles, antibiotikai netūrėtų sukelti vaisiaus mirties, tačiau patelės gali likti nevaisingos. Efektyviausia prevencine priemone dėl netekčių laikoma staigus atskyrimas sergančių nėščių patelių nuo sveikų.

Salmoneliozė
Salmonella infekcija  naminiams triušiams pasitaiko retai. Salmonella plinta lengvai per užterštas išmatas, ir vienas užkrėstas triušis gali greitai užkrėsti visą koloniją. Triušiai taip pat gali užsikrėsti salmonelėmis ir nuo užkrėstų žmonių.
Triušių salmoneliozę dažniausiai sukelia Salmonella typhimurium ar S. enteritidis, bet S. Pullorum taip pat gali pasitaikyti. Triušiams sukelia septicemiją ir greitą mirtį, taip pat stebima diarėja ir abortai. Didesnis mirtingumas yra jaunų triušiukų ir vaikingų patelių. Bakterija plinta per  kontaminuotas išmatas ir nuo kliniškai sergančių gyvūnų. Infekcija dažniausiai keliauja per burnos ertmę ir pirmi klinikiniai simptomai pasireiškia po 3-6d. Pirmi simptomai yra apatiškumas, pasišiaušęs kailiukas, apetito praradimas ir diarėja. Vėlesni simptomai – padažnėjęs kvėpavimas, gali pakilti kūno temperatūra. Jei liga pasireiškia ūmiai, liga progresuoja labai greitai ir staigiai miršta. Jeigu lėtinė forma, vienintelis pasireiškiantis simptomas yra diarėja.
Dažniausi pastebimi pažeidimai randami skrodimo metu yra kepenyse, blužnyje, žarnų pasaito limfininiuose mazguose, plaučiuose ir žarnyne. Žarnyne matomos hemoragijos ir opos. Kepenys ir blužnis dažniausiai padidėję su mažais nekrozės židinukais. Limfiniai mazgai gali būti suminkštėję, hemoraginiai ir padidėję. Persirgę gyvūnai gali ilgą laiką likti infekcijos platintojais.
Streptomicinas ir kiti antibiotikai gali būti efektyviai naudojami gydant salmoneliozę. Gyvūnai gydomi chlortetraciklinu pasiduoda gydymui, bet gali toliau išskirti mikroorganizmus su išmatomis ilgą laiką po gydymo. Balandžiai, žvirbliai ir graužikai yra salmoneliozės platinimo šaltiniai. Reikia apsaugoti maistą ir kraiką nuo galimų nešiotojų.

Stafilokokozė
Staphylococcus aureus sukelia septicemiją ir abscesus daugeliuose organuose, įskaitant poodinį audinį, plaučius, inkstus, širdį. Šis mikroorganizmas yra ypatingai žinomas kaip pieno liaukos uždegimo sukėlėjas. Krūtinė tampa patinusi, karšta, gali pamėlti, dar vadinama „mėlyna krūtinė“.
Odos pažeidimai jauniems gyvūnams pasireiškia mažais abscesais ir vėliau išauga į kieto sūrio mazgelius. Šie abscesai paprastai randami pilvo apačioje, ant galinių vidinių kojų paviršiaus ir ant apatinio žandikaulio. Maži, balti mazgeliai taip pat gali būti rasti plaučiuose ir širdyje. Stafilokokinė infekcija taip pat gali sukelti bronchopneumoniją. Plaučiai yra sukietėję, su daugybiniais nekroziniais pažeidimais. Bronchuose ir trachėjoje gali būti mukopurulentinio eksudato.
Bakterija patenka į odą per sužeistas, nutrintas vietas gimdymo metu, persiduoda nuo motinos jaunikliui. Stafilokokai gyvena triušių nosies gleivinėje ir jauniklis nuo  mamos užsikrečia aerozoliniu ar kontaktiniu būdu.
Mastitas yra pieno liaukų uždegimas, kurį sukelia bakterijos. Liaukos ir speniai paraudonuoja, patinsta, tampa karšti ir audiniai gali pamėlynuot- pajuoduot. Patelė atsisako žindyti savo jauniklių ir praranda apetitą. Jaunikliai turėtų būti atskirti nuo mamos ir perduoti kitai žindyvei, kad neužsikrėstų. Mastitas taip pat gali atsirasti nuo dantų įbrėžimų arba nepakankamo pieno pašalinimo kai jaunikliai per greitai atjunkomi nuo mamos.
Septiceminės stafilokokozės forma nulemia poūminę jaunų triušiukų mirtį. Mirtis yra staigi, todėl tik keletas pažeidimų prieš tai gali pasireikšti. Retkarčiais, prieš mirtį, odos paviršiuje matosi mažos paviršinės pustulės ar abscesai. Mikroorganizmas dažniausiai perduodamas jauniems triušiukams per motinos pieną iš pieno liaukų, ar gali persiduoti per įbrėžimus ar žaizdas, kuriuose yra S. aureus užkrato.
Stafilokokas yra jautrus keliems antibiotikams, tačiau kai kurie štamai yra atsparūs kai kuriems antibiotikams. Turėtų būti atliekami antibiotikų jautrumo nustatymo testai.

Konjunktyvitas (ašarojančios akys)
Konjunktyvitas tai akių junginės uždegimas,  yra dažnas jaunų triušiukų negalavimas, tačiau kartais suserga ir suaugę triušiai. Tipiniai šios ligos požymiai yra paraudusios, patinusios akys, su dideliu kiekiu eksudatu. Jauniems triušiukams akies vokai  dažniausiai būna užtraukti, gyvūnas būna prisimerkęs. Uždegimas gali išsivystyti tik vienoje arba abiejose akyse. Dažniausios aptinkamos  bakterijos sukeliančios šią ligą yra Staphylococcus aureus ir Pasteurella multocida. Konjunktyvitas yra gydomas atmerkiant akis, išvalant aplinkinius audinius, praplaunant akis steriliu druskos ar boro rūgšties tirpalu ir tepant tepalais ar lašais, kurių sudėtyje yra antibiotikų.
Konjunktyvitas kartais gali būti lėtinė liga, jei užsikemša ašarų latakai, ir ašaros teka per medialinį akies kampą. Ši būklė gali būti palengvinama kelis kartus praplauti ašarų latakus su tirpalais, turinčiais antibiotikų. Šią procedūra geriausiai atlikti anestezuotam gyvūnui, naudojant mažo dydžio kaniulę švelniai įstatant į atidarytą ir vingiuotą ašarų lataką.

Treponematozė
Treponematozę, kitaip dar vadinamą spirochetozė arba triušių sifilis, sukelia Treponema cuniculi. Kitas štamas – T. pallidum sukelia žmonių sifilį.
Serologiniai testai suaugusiems triušiams parodo didelį kiekį antikūnų prieš T. cuniculi nepaisant nustatytų pažeidimų nebuvimo. Mikroorganizmas plinta seksualinio kontakto metu bei vertikaliu būdu iš motinos jaunikliui. Vertikaliu būdu užsikrėtusiems jaunikliams pirmieji simptomai pasireiškia 6-8 savaičių amžiaus.
Treponematozės pažeidimai yra panašūs į traumas, grybines infekcijas ar ektoparazitus. Pirmi ligos simptomai dažniausiai yra mažos pūslelės aplink išorinius lytinius organus. Pažeidimai apima nosį, burną, ausis. Pažeidimai yra nereguliaraus pavidalo, gelsvai-rudi, edemiški, ar sausi ir pleiskanojantys. Kartais randamos šlapiuojančios, susijungusios vezikulės.Veido ir kiti pažeidimai dažniausiai būna antriniai, ir užsikrečia tiesioginio kontakto būdu patys besišvarindami savo išorinius lytinius organus. Visuose pažeidimuose galima aptikti daug sprirochetų tiriant mikroskopu (tamsaus matymo lauke). Taip pat spirochetos randamos regioniniuose limfiniuose mazguose ir jie gali čia išgyventi daug ilgiau nei ant odos paviršiaus. Seni pažeidimai sugyja visiškai be randų, bet pasveikę triušiai yra jautrūs vėlesniai infekcijai.
Spirochetozės plitimą galima užkirsti, tikrinant triušius prieš kergimą ir sergančius atskirti. Mikroorganizmai yra jautrūs arsenui ir penicilinui. Injekcijos duodamos savaitės intervalu, ir turi būti gydomi visi triušiai, nepaisant to ar yra pažeidimų ar nėra. Tačiau penicilinas kai kuriems triušiams gali sukelti mirtiną enterotoksemiją.

Pseudotuberkuliozė
Pseudotuberkuliozė yra nedažna liga. Sukėlėjas – Yersinia pseudotuberculiosis. Granuliomatoziniai mazgeliai panašūs į tuberkuliozės ir nustatomi skrodimo metu,kurie išplitę po visą žarnyną, kepenų parenchimą, plaučius, ir blužnį. Užsikrečiama per užkrėstą vandenį ar maistą. Ligos eiga yra lėtinė, sekinanti, su mažo apetito požymiais, depresija, ir pagaliau ištinka mirtis.
Šios ligos gydymas retai yra efektyvus. Prevencija: gera sanitarija, dezinfekuoti narvus, pagalbinę įarangą. Ši liga buvo diagnozuota žmonėms ir kitiems gyvūliams, tačiau triušiai turėtų būti eutanazuojami.

Komentuoti