• Parazitinės ligos

Išoriniai parazitai

Ausų erkutės
Psoroptes ciniculi yra dažniausiai triušiams aptinkama ausų erkutė, sukelianti ausų niežulį, šašus ir žaizdas. Erkės gyvena ausies landoje ir žaloja odos sienelę. Ši  tamsi masė susideda iš ląstelių sankaupų, keratino, sudžiūvusio kraujo ir įvairaus išsivystymo laipsnio erkučių.
Pilnas erkių gyvenimo ciklas apima 3 savaites. Sunkiais atvejais, yra pažeistas visas ausies vidaus paviršius, taip pat galvos šonai, kaklas, net smakras ir pečiai. Sunkiai sergantys triušiai netenka svorio, sumažėja reprodukcinės savybės ir miršta nuo antrinės infekcijos. Jei erkutės aptinkamos vienam triušiui, tikėtina, kad bus užsikrėtusi visi kartu gyvenę triušiai. Diagnozuojama mikroskopuojant ausų turinį.
Gydymui gali būti naudojamas drėgnas mineralinis aliejus su parazitocidais. Ivermektinas gali būti skiriamas poodinėmis injekcijomis. Taip pat gali būti naudojamas selamektinas, moksidektinas. Jeigu yra antrinė infekcija, reikia skirti antibiotikų vietiškai ar sistemiškai. Gerai išvalyti, išdezinfekuoti aplinką.
Ausies šašai pradeda nykti jau po 10-14 gydymo dienos.

Kailio erkutės
Cheyletiella yasguri, C. Blakei, C. parasitivorax dažniausiai triušiams aptinkamos erkutės. Gyvenimo ciklas apie 3 sav. Erkutės sukelia odos niežėjimą, dažniausiai ant nugaros. Gali lengvai išplikti plaukai, atsiranda pleiskanos, kasymasis ir kartais odos suplonėjimas. Kartais triušiams gali nesimatyti jokių klinikinių simptomų.
Gali apsikrėsti ir žmonės, kuriems pasireiškia odos dirginimas, niežėjimas, sunkiais atvejais gali atsirasti atviri pažeidimai.
Diagnozuojama imant skutmenas ir mikroskopuojant.
Gydoma pakankamai lengvai naudojant selamektiną arba ivermektiną. Negalima naudoti triušiams fipronilio ir permetrinų.
Gydant gyvūną, reikia jį atskirti nuo kitų gyvūnų 3 savaitėms, gerai išvalyti, išdezinfekuoti aplinką.

Erkės ir blusos
Triušiai retai kada užsikrečia blusomis, tačiau kartais aptinkamos triušių blusos Spilopsyllus cuniculi, šunų ir kačių blusos – Ctenocephalides canis ir C. felis. Yra 4 gyvenimo ciklo pakopos: kiaušinėlis-lerva-lėliukė-suaugėlis. Gydymas yra komerciniais vaistais. Gydymą reikia kartoti po 2 sav. Reikia dezinfekuoti aplinką, tam tinka šiltas vanduo ir chlorkalkėmis.

Vidaus parazitai

Kokcidijozė (eimeriozė)
Kokcidijozė yra parazitinė naminių triušių liga. Ją sukelia pirmuonis, kuris žaloja žarnyną ir kepenis. Parazitas plačiai dauginasi ir deda kiaušinius išmatose. Mažiausiai keturios rūšys gyvena žarnyne ir viena auga kepenyse.
Ne visos rūšys yra vienodai kenksmingos ir triušiai daugumą jų toleruoja ir neparodo jokių ligos požymių. Daugiausiai pavojingos žarnyno formos yra Eimeria magna, E. media, E. perforans ir E. irresidua. Šie pirmuonys sukelia diarėją, prastą apetitą, svorio praradimą ir kartais mirtį. Kartais pasireiškia rinitas, konjunktyvitas, padidėja seilėtekis.  Esant kepenų pažeidimų (kepenų forma) didėja jų tūris, o palpuojant jos skausmingos. Tokiais atvejais gleivinė būna ikteriška. Sergantys triušiai liesėja ir gali nugaišti.
Eimerijos intensyviai skverbiasi į epitelines ląsteles, mechaniškai jas suardo. Per pažeistą gleivinę iš virškinimo trakto į kraują patenka puvimo produktų, todėl prasideda intoksikacija. Dėl sunkių žarnų sienelės epitelinių ląstelių pažeidimų sutrinka virškinimas. Suirus epitelinėms ląstelėms, gaminasi baltymų substratas, kuriame susidaro palankios sąlygos puvimo mikroflorai vystytis. Čia pradeda gamintis įvairūs toksinai ir nespecifinės nuodingos medžiagos, todėl vystosi enteitas, sutrinka žarnų funkcija, vystosi dispepsija, smegenų anemija, atsiranda traukuliai ir triušiai nugaišta.
Kokcidijozės diagnozuojama tiriant išmatas flotacijos metodu per mikroskopą, ieškoma oocitų (kaiušinėlių).
Gydymas: Kepenų kokcidijozę sergančius triušius gydyti sunku. Net jei gydymas sėkmingas, triušių diarėja ir kritimas gali trukti dar kelias dienas. Praėjus 1-2 sav. po gydymo, liga gali kartotis. Triušiai gerai toleruoja robenidino hidrochloridą, tačiau per pastaruosius 20 metų E. media ir E. magna tapo atsparios šiam preparatui.Taip pat gydyti galima sulfonamidais ir trimetoprimu. Šie preparatai nevartojami profilaktiškai. Vienas iš efektyviausių yra sulfadimetoksinas Jį gerai toleruoja vaikingos ir žindančios patelės. Taip pat gydyti galima sulfakvinoksalinu ir sulfadimerazinu, salinomicinu, diklazuriliu ar  toltazuriliu. Gydyti geriausia visus kartu laikomus triušius 5 dienas iš eilės.Taip pat būtina išvalyti ir dezinfekuoti triušių šėryklas ir girdyklas.
Kontroliuojant kokcidijozę, reikia mažinti ir šalinti užteštas išmatas, apsaugoti nuo maisto ir vandens, bei kasdien valyti su šepečiu grindis. Oocitai išsilaiko aplinkoje ir sunku užmušti su dažniausiai naudojamais chemikalais, todėl reikia atlikti dezinfekciją sistemingai.

Encefalitozoonozė
Sukėlėjas – Encephalitozoon cuniculi (pirmuonis).
Sergantiems triušiams dažniausiai pažeidžiami inkstai, galvos ar stuburo smegenys. Dėl pažeisų inkstų atsiranda bendras silpnumas ir depresija. Tai galima supainioti su nerviniais  pokyčiais. Taip pat gali blogėti apetitas, dažnėti šlapinimąsis ir atsirasti troškulys. Tokiais atvejais jaučiamas amoniako kvapas. Sunkiai sergantys triušiai dažnai nugaišta. Jeigu pažeidžiamos galvos ir stuburo smegenys, klinikiniai požymiai priklauso nuo pažeidimo vietos. Tokiais atvejais galimas vienpusis ar abipusis veido nervų paralyžius, vienos galūnės silpnumas arba užpakalinių galūnių parlyžius, visų keturių galūnių paralyžius, galvos pasvirimas, apetito sumažėjimas, elgesio pokyčiai, depresija, gyvūnas gali staiga nugaišti.
Diagnozuojama iš klinikinių požymių, taip pat vienas iš diagnostikos būdų yra skrodimas. Skrodžiant sirgusiems triušiams galima nustatyti granuliomatozinį meningoencefalitą (tipiški pokyčiai visose smegenų dalyse) ir intersticinį nefritą. Diagnozei nustatyti atliekami ir serologiniai tyrimai (ELISA, IFAT)
Gydymas dažniausiai yra neefektyvus, tačiau kai kurie autoriai mano, kad gali padėti fenbendazolas, vartojamas kartu su steroidiniais preparatais.

Toksoplazmozė
Šią ligą sukelia pirmuonis – Toxoplasma gondii. Pagrindiniai toksoplazmų šeimininkai yra katės. Triušiai dažniausiai užsikrėčia per infekuotus pašarus, kuriuose būna toksoplaszmų oocitų. Galimas ir intrauterinis užsikrėtimas. Toksoplazmos, per placentą patekusios į vaisiaus organizmą, jame plinta su krauju. Jei jų patenka ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, paprastai įvyksta abortas, arba jaunikliai gimsta negyvi. Jei užsikrečiama vėliau, jaunikliai gimsta su įgimta toksoplazmoze ir dauguma jų nugaišta. Sergantiems triušiams būna ryški apatija, aukšta temperatūra, nerviniai traukuliai, abortas, daugelis sergančių nugaišta. Pasitaiko hidrocefalija, parezai, paralyžiai, epileptiniai traukuliai, apakimo ir žvairumo atvejai.
Norint ligą diagnozuoti, reikalingas skrodimas.  Randama limfinių mazgų, kepenų, blužnies, ir plaučių nekrozė. Gali būti naudojami įvairūs serologiniai testai. Gydoma sulfonamidais. Profilaktiškai svarbu atskirti užsikrėtusius gyvūnus nuo sveikų, saugoti triušių pašarus nuo užteršimo kačių išmatomis.

Nematodozė
Iš visų nematodų dažniausiai triušiams aptinkamas Passalurus ambiguus. Jie parazituoja triušių, kiškių aklojoje ir gaubtinėje žarnose. Parazitozė būna išplitusi beveik visose triušių fermose.
Dažnai požymių nepastebima, tačiau gausiai užsikrėtę triušiai kasosi užpakalinę kūno dalį į narvų sienas. Kasydamiesi jie sužeidžia odą, todėl atsiranda žaizdų. Išmatos dažnai būna gleivėtos. Užsikrėtusiems triušiams blogėja apetitas, todėl jie ima liesėti, jiems vystosi hemoraginis kolitas, kacheksija; gausiai užsikrėtę ir nusilpę triušiai gali ir nugaišti.
Diagnozavimas – tiriant išmatas flotacijos metodu, aptinkama stambių asimetriškų kiaušinėlių. Galima tirti skutenas iš perianalinių raukšlių ir ieškoti jose kiaušinėlių.
Rekomenduojama gydyti piperazino adipinatu į pašarą triušiams po alkanos dietos, gydymą kartoti po 10 dienų. Gydymui taip pat tinka tiabendazolas, fenbendazolas kartą per dieną 5 dienas iš eilės su pašaru. Ivermektinas taip pat yra veiksmingas.

Cestodozės
Cestodai triušiams aptinkami suaugėlių forma žarnyne, o lervų forma kepenyse ir pilvo ertmėje. Dažniausiai aptinkamas cestodas triušimas yra – Teania pisiformis. Užsikrėtę šunys į aplinką su išmatomis išskiria tenijų narelius arba kiaušinėlius, kurie pasklinda žolėje. Juos su žole praryja triušiai. Nukeliavę ant žarnų pasaito ar pilvaplėvės pradeda vystytis lervos ir sudaro pūsleles. Kartais tų pūslių gali būti tiek daug, kad žarnų pasaitas atrodo kaip vynuogių kekė. Šunims, suėdusiems tokias pūsles, vystosi tiek cestodų, kiek į jų virškino traktą pateko gyvybingų cestodų. Gydymas lervų stadijose esančius cestodus yra nepraktiška.

Komentuoti